RB Rail AS atliko dvi mineralinių medžiagų tiekimo Rail Baltica geležinkelio linijos Lietuvoje ir Latvijoje statybai studijas, kurias atliko SIA „Geo Consultants“ bendradarbiaudami su UAB „Geobaltic“. Jos buvo baigtos 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Estijoje 2017 m. panašią studiją OU „Rail Baltic Estonia“ vardu parengė AS „Teede Tehnokeskus“.
Rail Baltica projekt nõuab ehitusetapis suure hulga mineraalsete materjalide kasutamist. Seega suureneb märkimisväärselt nõudlus kohapeal olemasolevate mineraalsete materjalide, liiva, kruusa, lubjakivi ja dolomiidi järele.
Kaip nurodyta Mineralinių medžiagų kiekių skaičiavimo žemėlapyje, bendras visų tipų medžiagų poreikis yra 72 mln. m3 (Estija – 14 mln. m3; Latvija – 22 mln. m3; Lietuva – 36 mln. m3). Latvijoje ir Lietuvoje bendra pasiūla viršija 700 mln. m3 (Latvija – 239 mln. m3; Lietuva – 535 mln. m3). Tai reiškia, jog mineralinių medžiagų poreikį visiškai patenkina vietiniai šių šalių ištekliai, išskyrus ruožą Estijoje, Pärnu apskrityje, kur reikia atlikti išsamius tyrinėjimus. Tikslūs Rail Baltica statybai reikiamų medžiagų kiekiai paaiškės projektavimo metu.
Visas mineralines medžiagas planuojama panaudoti efektyviai. Tikslas – kaip galima labiau sumažinti statybai reikiamų mineralinių medžiagų kiekį, padidinti projekto tvarumą ir pagerinti vėžės techninę priežiūrą.
Pagrindiniai tikslai
- Teisinės struktūros analizė.
- Mineralinių medžiagų kiekio skaičiavimas ir kokybinių parametrų analizė.
- Mineralinių medžiagų telkinių analizė.
- Mineralinių medžiagų telkinių tyrimai.
- Tolimesnės rekomendacijos.
Pagrindinės prielaidos
Numatoma, kad statybinių mineralinių medžiagų poreikis bus didesnis pirmus trejus ar ketverius metus, kai bus statoma geležinkelio sankasa, geležinkelio kelio konstrukcijos sluoksniai, tiltai, viadukai, privažiavimo keliai ir įrengiamos kelių jungtys. Remiantis preliminariais skaičiavimais, mineralinių medžiagų poreikis nuo visų projektavimo metu paskaičiuotų kiekių gali būti toks:
Studijų rezultatai
1. Kokios mineralinės medžiagos šiuo metu prieinamos Baltijos šalyse? Ar išteklių pakanka?
Mineralinių medžiagų ištekliai yra pakankami, išskyrus balasto sluoksniui reikiamas medžiagas, kurias reikės importuoti iš už Baltijos valstybių ribų. Vietoje prieinami mineraliniai ištekliai yra smėlis, smėlis-žvyras, dolomitas ir klintys. Remiantis studijų metu surinktais duomenimis, laikoma, kad balasto sluoksniui reikiamos skaldos kiekio ir kokybės vietoje nepakanka.
2. Kokie yra mineralinių medžiagų kokybės reikalavimai?
Mineralinių medžiagų kokybės reikalavimai iš esmės pagrįsti Rail Baltica geležinkelio linijos projektavimo gairėmis. Mineralinių medžiagų nustatymui ir klasifikacijai pagal granuliometrinę sudėtį bei kokybės reikalavimus naudoti tarptautiniai ir nacionaliniai standartai.
3. Ar šiuo metu yra pakankamai informacijos apie mineralinių medžiagų kokybę karjeruose?
Gauti duomenys apie vietoje prieinamų medžiagų kokybę yra preliminarūs ir nesuteikia pakankamai informacijos apie jų atitiktį Rail Baltica gairėse nustatytiems reikalavimams. Dėl šios priežasties ateityje bus atliktos išsamesnės studijos.
4. Ar medžiagų tiekimo logistika sukelia pastebimus apribojimus? Kokiu didžiausiu atstumu numatoma vežti mineralines medžiagas iki Rail Baltica geležinkelio koridoriaus?
Studijų metu buvo nagrinėti 60 – 130 km atstumu nuo Rail Baltica geležinkelio koridoriaus nutolę mineralinių medžiagų telkiniai. Nustatyta, jog esamų medžiagų kiekiai šioje teritorijoje yra pakankami visam geležinkelio linijos ruožui įrengti. Pirmenybė bus teikiama vietinėms medžiagoms, mažinant gabenimo atstumą, oro taršą.
5. Ar vietiniai tiekėjai galės tiekti Rail Baltica geležinkelio statybai reikalingas mineralines medžiagas?
Tikslas yra kaip galima labiau ir veiksmingiau naudoti vietines medžiagas. Norint įvertinti turimų mineralinių medžiagų kokybę, Mineralinių medžiagų kokybės vertinimo studijos metu bus atliekami papildomi tyrimai. Viešasis pirkimas Lietuvoje ir Latvijoje buvo paskelbtas 2018 m. rugsėjo mėn. Sužinokite daugiau čia: Rail Baltica geležinkelio projektui skirta vietinių mineralinių medžiagų naudojimo kokybės vertinimo studija. Viešasis pirkimas panašiu pavadinimu Rail Baltica mineralinių išteklių mėginių tyrimas ir laboratorinė analizė Estijos ruožui buvo paskelbtas spalio mėn.
6. Ar reikės svarstyti naujų karjerų atidarymą?
Nustatyta, jog esamų mineralinių medžiagų išteklių užteks. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad Rail Baltica projektas nebus vienintelis statybų projektas Baltijos šalyse, todėl reikia atsižvelgti į vietinių gamintojų galimybes tiekti mineralines medžiagas didesniais nei dabartiniais kiekiais. Naujų karjerų atidarymo klausimą turėtų spręsti karjerų savininkai. Žiūrint iš Rail Baltica projekto perspektyvos, šiuo metu naujų karjerų atidaryti neplanuojama, tačiau tokios galimybės atmesti negalima.