Atsižvelgiant į transporto infrastruktūros ryšį su likusia Europos Sąjungos dalimi, Baltijos šalys panašesnės į salas, o ne į žemynines vietoves. Kadangi nėra greitojo geležinkelio ir magistralių infrastruktūros, oro transportas yra dominuojantis kelionių būdas, ypač verslo kelionėms; nemažą dalį krovinių srautų apima trumpųjų nuotolių laivyba. Taigi Baltijos šalių galimybės pasiekti bendrą Europos rinką yra neišnaudotos. Rail Baltica turėtų užpildyti šią spragą – projektas pašalins trūkstamą grandį ir taip atkurs istorinį teisingumą, nes Baltijos šalys bus iš naujo integruotos į Europos geležinkelių sistemą. Įsiliedamos į bendrą Europos geležinkelių erdvę, Baltijos šalys pagerins savo prekybos sąlygas ir galės pasiekti naujas eksporto rinkas, kurių pasiekiamumas pagerės ir taps komerciškai perspektyvus dėl naujų logistikos kanalų. Būtent dėl šių strateginių sumetimų Europos Sąjunga projektą Rail Baltica laiko viena iš pavyzdinių transporto infrastruktūros plėtros iniciatyvų.
