Tarptautinė konsultacijų bendrovė „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“ (ELLE) savo veiklą vykdo jau 22-jus metus – teikia konsultacijas aplinkos apsaugos specialistams Baltijos šalyse. ELLE projektų vadovė Evija Skrastina pasakoja apie bendrovės indėlį vystant „Rail Baltica“ projektą.
Koks ELLE vaidmuo skirtinguose „Rail Baltica“ projekto etapuose?
Su „Rail Baltica“ projektu dirbame nuo 2011-ųjų, tad teikėme aplinkosaugos konsultacijas keliuose projekto etapuose.
Vykdant poveikio aplinkai analizę, buvo įvardinti svarbiausi projekto aplinkosauginiai aspektai ir sąlygos reikalingos poveikiui sumažinti. Šių priemonių įgyvendinimas vis dar tęsiasi – kartu su geriausiais Latvijos laukinių žvėrių ekspertais stebime visą „Rail Baltica“ linijos teritoriją. Iki statybų pradžios truksiančių stebėjimų metu nustatysime laukinių žvėrių populiacijos dydį ir tankį. Stebėjimai taip reikalingi ir siekiant nustatyti, kur bus įrengtos gyvūnų perėjos.
Taip pat tam tikrose linijos vietose atliekame triukšmo modeliavimą – vertiname, koks triukšmo lygis ten yra dabar, ir kokių priemonių jam sumažinti reikės imtis tam, kad atitikti higienos normas. Be to, mes padedame tarptautiniams projektuotojams bendrauti su vietos aplinkosaugos institucijomis ir išsiaiškinti aplinkosauginius reikalavimus, kurie visose šalyse gali skirtis.
Ką darote šiuo metu?
Dirbame visose Baltijos šalyse – ELLE turi biurus Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Šiuo metu, kartu su kolegomis iš Estijos, atliekame sekcijos nuo Pernu iki Estijos-Latvijos valstybių sienos poveikio aplinkai vertinimą Džiaugiamės, kad galime pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi su kolegomis iš Estijos, nes panašų projektą Latvijoje įgyvendinome dar 2015-aisiais.
Kuo šis projektas skiriasi nuo kitų?
Projektas išsiskiria savo apimtimi. Tik kartą per visą amžių galime dalyvauti kuriant naują, visas Baltijos šalis apimančią, infrastruktūrą.
Kaip patirtis įgauta dirbant su „Rail Baltica“ projektu padeda vystant jūsų įmonės kompetencijas?
Kaip ir kiekvienas didelės apimties projektas, svarbiausia įgyta patirtis – tiek sprendžiant įvairias problemas dideliu mastu, tiek bendradarbiaujant. Tai padeda kaupti patirtį ir auginti mūsų pajėgumus. Kartais dalyvauja keli mūsų ekspertai, o kartais 10 ir daugiau. Pavyzdžiui, „Rail Baltica“ yra pirmasis projektas Latvijoje, kurį įgyvendinant stebimi laukiniai gyvūnai. „Rail Baltica“ taip pat bus pirmasis projektas, kuris turės specialias perėjas gyvūnams.
Ar šiam projektui nusamdėte papildomų darbuotojų? Kiek jūsų darbuotojų dirba su „Rail Baltica“ projektu?
Taip, mums prireikė papildomų rankų – mūsų darbuotojų skaičius auga kiekvieną mėnesį! Šiam projektui reikia atlikti labai daug darbo, o tam reikia daugiau pajėgumų. Šiuo metu su „Rail Baltica“ dirba 5-8 ekspertai, kartais pasitelkiame ir laisvai samdomus specialistus.
Ar galite papasakoti kaip sumažinamas geležinkelio poveikis aplinkai?
Darbas mažinant poveikį aplinkai prasideda jau renkant geležinkelio trasos vietą – ji negali kirsti saugomų gamtos plotų. Labai svarbu prisimint, kad gamtos vertybių išsaugojimas yra tiek pat svarbus, kiek ir šio projekto įgyvendinimas. O ten, kur geležinkelis turės kirsti svarbias gamtos vietas, pavyzdžiui Salacos slėnyje, projektuotojai turi parinkti sprendimus, kurie aplinką paveiks mažiausiai.
Vidurinė trasos dalis bus tiesiama palei Kronio – Dzelvės pelkę, kurios hidrologines savybes apsaugoti labai svarbu.
Kiekviena vieta pateikia skirtingas užduotis, bet pagrindinis tikslas išlieka toks pat – suderinti gamtos apsaugą ir gyventojų bei ekonominius interesus.
Kaip mažinamas poveikis šalia bėgių gyvenantiems žmonėms?
Projektas paveiks šalia bėgių gyvenančių žmonių mobilumą – bus uždaryti kai kurie jų kasdien naudojami keliai, o geležinkelis dėl saugumo bus atitvertas. Taigi, labai svarbu įvertinti ir įgyvendinti užtektinai sprendimų, kurie sušvelnintų šiuos pokyčius. „Rail Baltica“ projekte numatytos dviejų lygių sankirtos, specialios sankirtos skirtos sunkiajam transporto ir perėjos pėstiesiems bei dviratininkams.
Taip pat yra ir triukšmo aspektas. „Rail Baltica“ taps nauju triukšmo šaltiniu, todėl turime užtikrinti, kad arti geležinkelio esančiose gyvenvietėse nebus viršyti triukšmo limitai. Triukšmą sumažinti padės triukšmo sienelės ir kiti specialiai tam skirti sprendimai.
Statybos taip pat pakeis dabartinį kraštovaizdį. Ten, kur dabar matome mišką ar lauką, atsiras naujas objektas. Kartu su landšafto architektais ir projektuotojais turime surasti subalansuotus sprendimus, kurie geležinkeliui padės įsilieti į kraštovaizdį.
O kaip dėl gyvūnų ir paukščių?
Gyvūnas, kaip ir prieš tai minėjau, bus skirtos specialios perėjos – miško tiltai dideliems gyvūnams. Jei leis išsaugoti natūralius migracijos kelius ir apsisaugoti nuo populiacijos izoliacijos skirtingose bėgių pusėse.
Kalbant apie paukščius, renkant vietą geležinkeliui buvo sukurtos mikroribojimų vietos skirtos apsaugoti paukščiams ir minimizuoti kontaktą tarp jų ir geležinkelio. Kalbant apie triukšmo poveikį paukščiams, dabar atliekame tyrimą kaip jis juos paveiks tiek statybų, tiek eksploatacijos metu. Pavyzdžiui, bus draudžiamą vykdyti statybos darbus paukščių perėjimo metu. Eksploatuojant geležinkelį ekspertai turės nuspręsti ar reikia imtis papildomų triukšmo mažinimo priemonių. Pavyzdžiui, triukšmo siena gali padidinti susidūrimų galimybę, bet tai turės būti įvertinti projektuojant ir parenkant sienų tipus.
Kokių inovacijų atneš šis projektas?
Pavyzdžiui, dėka šio projekto, Latvijoje buvo nustatyti techniniai gyvūnų perėjų projektavimo ir statybos reikalavimai. Be to, šis projektas parodys kaip skirtingi sprendimai gali sumažinti poveikį paukščiams ir kaip sujungti istorinio paveldo išsaugojimą su naujos infrastruktūros plėtra.
Ką patartumėte įmonėms, kurios svarsto prisidėti prie šio projekto?
Patarčiau nebijoti projekto apimties – projektas sudėtingas ir dažnai tenka susidurti su dar nespręstomis problemomis, o tai reiškia naujus iššūkius. Dalyvauti „RB Rail“ pirkimuose reiškia unikalią galimybę dalyvauti plėtojant amžiaus infrastruktūros projektą ir savo žiniomis padėti siekti bendro tikslo – ne tik pastatyti geležinkelio liniją, bet ir atsižvelgti į gyventojų, gamtos, kultūros istorijos poreikius.