Įgyvendinant didžiausią geležinkelių infrastruktūros projektą Baltijos šalyse „Rail Baltica“, įsibėgėja ir ilgiausio geležinkelio tilto per Neries upę statybos Jonavos rajone – intensyviai vykdomi polių įrengimo darbai. Pagrindinės geležinkelio linijos statybos brandžiausiame geležinkelio ruože nuo Kauno iki Latvijos sienos prasidėjo šiemet. Šioje atkarpoje taip pat statoma geležinkelio sankasa bei inžineriniai statiniai, tiesiami privažiuojamieji keliai automobiliams.
„Tiltas per Nerį – vienas sudėtingiausių projekto „Rail Baltica“ objektų ir itin sudėtingas inžinerinis statinys. Šiandien tilto statybos vietoje kasdien vis intensyviau vyksta polių įrengimas. Siekiant pagreitinti jų įrengimo darbus artimiausiu metu numatoma statybos darbams pasitelkti papildomą polių įrengimui reikalingą techniką“, – sako „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo projektų įgyvendinimo vadovas Vytautas Tilinskas.
Statybos darbus vykdo Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“. Siekiama, kad polių įrengimo darbai būtų baigti kitų metų pavasarį. Esant tinkamoms oro sąlygoms per dieną įrengiami vienas-du poliai. Statybvietėje darbai atliekami rotorine gręžimo mašina, kurios aukštis siekia net 27 metrus.
„Skaičiuojama, kad kiekvienam poliui reikės po 40-60 kubinių metrų betono – priklausomai nuo polio ilgio ir skersmens. Išgręžus polio įrengimo vietą pirmiausia yra įstatomas metalinis poliaus armatūros karkaso rėmas ir tada atliekami betonavimo darbai. Viso tiltui suprojektuota įrengti 376 polius, vyraujantis polių skersmuo yra 1,5 metro, tačiau taip pat yra ir 1,8 metro skersmens polių. Ilgiausių polių gylis sieks net 33 metrus“, – kalba V. Tilinskas.
Įrengus polius bus vykdomi betonavimo darbai, statomi rostverkai – polinio pamato viršutinė jungiamoji dalis, į kurią remsis tilto konstrukcijos. Kitas statybų etapas – atramų ir taurų statyba, perdangų ir apdailos darbai.
Tiltas per Nerį kirs Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, todėl statybų metu ypatingas dėmesys skiriamas aplinkosaugai. Siekiant išvengti poveikio Neries biologinei įvairovei, buvo spręsti išskirtiniai techniniai uždaviniai, vyko aktyvus bendradarbiavimas su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba. Atsisakius invazinių sprendimų upės vagoje žuvys galės laisvai migruoti, o vandens augmenija – vešėti. Saugant vietinę biosferą darbai Neries upės apsaugos zonoje nebus vykdomi žuvų bei paukščių migracijos metu.
Pagrindiniams statybos darbams dėl projekto kompleksiškumo ir sudėtingumo buvo intensyviai ruošiamasi. Pasirengimo darbai – kelmų, krūmų rovimas, statybvietės paruošimas, išminavimo darbai, statybinės bazės įrengimas, privažiuojamųjų kelių privažiavimui prie tilto kolonų įrengimas vyko nuo pat 2022 m. rugsėjo.
Tiltas per Nerį bus ilgiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse – jo ilgis sieks net 1510 metrų. Tilto, kurio aukštis sieks 40 metrų, statyboms reikės 11,5 tūkst. tonų armatūros ir 74 tūkst. kub. metrų betono.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis greitasis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.