Naujausios nepriklausomos kaštų ir naudos analizės rezultatai rodo, kad „Rail Baltica“ yra ekonomiškai perspektyvi, tikimasi, kad projektas Baltijos šalims sugeneruos 6,6 mlrd. Eur tiesioginės naudos.
Apskaičiuota, kad netiesioginė nauda turėtų siekti 15,5–23,5 mlrd. Eur. Netiesioginė ekonominė nauda apima karinį mobilumą, aplinkos tvarumą, Baltijos šalių koridoriaus sinergiją, socialines naudas ir poveikį tiekimo grandinei.
Paaiškino kainų kilimą
Nuo 2017 m., kai buvo atlikta ankstesnė kaštų ir naudos analizė, tarptautinio projekto apimtis smarkiai išaugo: vien Lietuvoje įtrauktos regioninės stotys, jungtys su oro uostais ir reikalingi infrastruktūros elementai, kurių nebuvo numatyta anksčiau pradinėje apimtyje.
Be to, nuo 2017 m. vertinimo pasaulyje vyko politinė ir socio-ekonominė kaita – pandemija, karas Ukrainoje, visa tai darė įtaką kainų kilimui, o infliacija kilo 40 proc. Apskaičiuota, kad projekto, kuriuo siekiama iki 2030 m. nutiesti geležinkelio liniją per tris Baltijos valstybes, jungiančią regioną su Lenkija, įgyvendinimo išlaidos sieks 15,3 mlrd. Eur.
Pasak nepriklausomų vertintojų, „Rail Baltica“ sąnaudų padidėjimas susijęs su šiais veiksniais: 31 proc. augimą lėmė didesni projektavimo parametrai ir išlaidos, 51 proc. padidėjimą lėmė detalesnis kainos įvertinimas projektavimo metu, 18 proc. atsirado dėl papildomų išorinių reikalavimų ir veiksnių, pavyzdžiui, trečiųjų šalių reikalavimų, įvairių institucijų techninių reglamentų, sąveikos techninių specifikacijų, atsiradusių per pastaruosius 6 metus.
Baltijos šalyse infliacijai pasiekus 40 proc., atitinkamai išaugtų projekto sąnaudos – 19 proc. dėl apimties pakeitimų, 30 proc. dėl nenumatytų atvejų ir projekto pažangos ir 11 proc. dėl papildomų išorės reikalavimų.
Naujausiame tyrime apskaičiuota, kad „Rail Baltica“ sąnaudos vienam kilometrui sudarys 26 mln. Eur. Tyrimai parodė, kad panašių greitųjų geležinkelių projektų Europoje vidutinė kilometro kaina yra 24 mln. Eur.
Nauda persveria kaštus
Tyrimo išvadose teigiama, kad 80 proc. „Rail Baltica“ naudos turėtų būti gaunama iš keleivinio transporto, 14 proc. – aplinkosaugos gerinimo, o 5 proc. – krovininio transporto. Projektas integruos Baltijos regioną į Europos geležinkelių tinklą ir kasmet didins BVP augimą 0,5–0,7 procentinio punkto. Numatomas žemės vertės didėjimas, miestų, verslų, turizmo augimo veiksniai.
„Rail Baltica“ palaiko prekybos srautus, kuriuos paveikė geopolitiniai įvykiai, pavyzdžiui, Rusijos karas Ukrainoje, ir padeda atkurti Ukrainą. Projektas didina energetinį saugumą pereinant nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energijos, sumažinant emisijų suvartojimą 1,5–3,3 proc. ir remiant ES tikslą iki 2050 m. pasiekti nulinę emisiją. Projektu taip pat gerinama aplinkos apsauga ir eismo saugumas, mažinama tarša ir nelaimingų atsitikimų rizika.
Reikšminga tai, kad „Rail Baltica“ turės įtakos nacionaliniam saugumui, įskaitant karinės logistikos ir mobilumo optimizavimą, užtikrinant eismo infrastruktūros pajėgumus ir suderinamumą su 1435 mm vėžės geležinkelių tinklu. Remiantis analize, taikos metu vėžė gali pakeisti 7 km ilgio karinės įrangos koloną vienu 40 vagonų traukiniu, kasmet iš karinio transporto sugeneruojant 2–4 mln. Eur pajamų. Ginkluotų konfliktų atveju per vieną dieną iš Baltijos šalių sostinių į Lenkiją galima evakuoti nuo 95 tūkst. iki 143 tūkst. žmonių.
Būtina tęsti brandų projektą
Siekiant kuo didesnės socialinės ir ekonominės naudos Baltijos šalims ir ES, projektą būtina įgyvendinti visa apimtimi. 2024 m. „RB Rail“ pateikė bendrą trijų Baltijos šalių paraišką dėl daugiau kaip 2 mlrd. Eur ES finansavimo. Tolimesnis finansavimas priklausys nuo derybų dėl kito ES biudžeto, ieškoma ir alternatyvų.
2024 m. prasidėjo kitas projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo etapas – iki metų pabaigos planuojama nutiesti 15 proc. visos „Rail Baltica“ linijos. Estijoje pradėta statyti 21 km sankasos, Latvijos pietinėje atkarpoje vyksta statybų parengiamieji darbai, o artimiausiais mėnesiais numatoma pradėti pirmųjų 13 km sankasos darbus. Lietuvoje tiesiama 29 km geležinkelio linijos, iki metų pabaigos planuojama ją išplėsti iki 70 km ilgio atkarpos. Be to, siekiant paspartinti statybos įgyvendinimą, ketinama pradėti sankasos statybos darbų Kauno– Latvijos pasienio ruože (168 km) viešųjų pirkimų procedūras.
Du didžiausi viešieji pirkimai – elektrifikavimo ir kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemos projektavimo bei statybos – vykdomi pagal bendrą projekto grafiką. Šiuo metu prie projekto plėtojimo prisideda daugiau kaip 300 vietinių ir tarptautinių įmonių iš visos Europos.
