Siekiant suprojektuoti „Rail Baltica“ skaitmeninėje aplinkoje ir valdyti „Rail Baltica“ kaip vientisą objektą, bendroji Baltijos šalių įmonė „RB Rail AS“ vadovaujasi išsamia pastato informacinio modeliavimo (BIM) strategija, kuria grindžiami virtualaus projektavimo darbai ir kuri naudojama projektavimo, statybos ir eksploatavimo etapuose.
Siekdami iš arčiau susipažinti su „Rail Baltica“ megaprojekto virtualiu projektavimu, pristatome naują serijos „Rail Baltica” iš arčiau“ (angl. Zoom in On Rail Baltica) epizodą.
„Kiekvienas būsimo geležinkelio elementas turės savo fizinę (geografinę) vietą, todėl gebėjimas suvokti supančią aplinką yra raktas į sėkmę. Svarbu šviesti plačiąją visuomenę ir paaiškinti, kodėl pirmiausia tam skiriame daug dėmesio. Iš anksto išanalizavus ir sutarus dėl techninių sprendinių virtualioje erdvėje, būtų galima išvengti daugelio nesutarimų statybos darbų metu“, – sakė Raitis Bušmanis, „RB Rail AS“ Virtualaus projektavimo ir statybos skyriaus vadovas.
„Rail Baltica“ projektuotojai ir inžinieriai jau įprato dirbti su BIM ir AIM sistemomis – pastato informacinio modeliavimo ir turto informacinio valdymo sistemomis. BIM yra modeliavimo aplinka, nuo kurios viskas prasideda. Šis unikalus projektas subūrė ekspertus iš viso pasaulio, o BIM yra bendra kalba, kuria jie visi kalba. Centrinė aplinka, kurioje BIM ir AIM susijungia į vieną visumą yra GIS – geografinė informacinė sistema. Taip GIS tampa didžiausiu ir patikimiausiu skaitmenizuotos informacijos šaltiniu. Ji yra kur kas daugiau, nei vien žemėlapiai. GIS suteikia galimybę į darbų planavimą integruoti vietos analitiką, kitaip tariant apjungia laiką ir geografinį kontekstą – ar tai būtų statybos darbų planavimas, terminų stebėjimas ar savalaikės techninės priežiūros užtikrinimas.
Vaizdo įrašų kampanija „Rail Baltica” iš arčiau“ suteiks galimybę dar kartą susipažinti su įvairiais „Rail Baltica“ aspektais, įskaitant projektavimo procesą, virtualųjį projektavimą, technologijas ir inovacijas, geležinkelio posistemių – elektrifikavimo, kontrolės valdymo ir signalizacijos – plėtrą, geležinkelio eksploatavimo valdymą, ekonominį koridorių, platesnę geležinkelio infrastruktūros kūrimo naudą ir kt.
Pirmajame epizode paaiškinta, kaip buvo planuojama ir diegiama visiškai naujos 870 km ilgio geležinkelio linijos per tris Baltijos šalis elektrifikavimo sistema. Šį vaizdo įrašą galite rasti čia: https://www.railbaltica.org/zoom-in-on-rail-baltica-video-series-launched-to-explain-implementation-of-rail-baltica/