Kovo 20 d. oficialaus renginio metu buvo pasirašyta pirmoji Rail Baltica statybos projektavimo ir priežiūros sutartis, kurioje aptariama Rail Baltica stotis Rygos oro uoste, susijusi infrastruktūra ir viadukas. Ją pasirašė Europos vėžės projektą Latvijoje įgyvendinti įstaiga SIA „Eiropas Dzelzceļa līnijas“ ir atvirojo tarptautinio konkurso nugalėtojas – bendra trijų šalių tiekėjų įmonė – (PROSIV („Sintagma“ (Italija), „Prodex“ (Slovakija) ir „Vektors T“ (Latvija).
Bendras projektuojamo geležinkelio ruožas yra 4,4 km. Rail Baltica geležinkelio stotis Rygos oro uoste bus prie viaduko, kuris tęsis per visą 2 km oro uosto teritoriją, tame pačiame lygyje kaip ir būsimojo terminalo registracijos salė. 400 m ilgio peronas priims tarptautinius ir vietinius (įskaitant šaudyklinius) traukinius. Šiame projekte numatoma ir nauja geležinkelio pervaža virš K. Ulmaņa gatvės, sankasos statyba nuo Imantos iki oro uosto (2,3 km). Dėl infrastruktūros plėtros galima bus sukurti ir krovinių pervežimo jungtį su oro uosto teritorija.
Andris Linužs, „Eiropas Dzelzceļa līnijas“ (EDZL) valdybos narys: „Tai bus pirmoji 1 435 mm pločio vėžės ir geležinkelio viaduko statyba, be to, nuo 1937 m. – tai pirmasis naujos keleivių stoties statybos projektas. Projekto įgyvendinimo metu reikės užtikrinti nepertraukiamą oro uosto infrastruktūros ir verslo jo teritorijoje veikimą. Tam reikės itin kruopščiai suplanuoti statybos darbus, kadangi tarptautinis Rygos oro uostas kartu vykdys keletą ambicingų projektų: kartu su Rail Baltica stoties statyba planuojamas 6-asis oro uosto terminalo plėtros etapas ir naujo skrydžių valdymo bokšto statyba.“ A. Linužs papildė, jog pirmoji Baltijos šalyse Rail Baltica statybos projektavimo ir priežiūros sutartis buvo pasirašyta dėl sėkmingo ELDZ, Susisiekimo ministerijos, Rygos oro uosto ir bendros visų trijų Baltijos valstybių įmonės „RB Rail“ bendradarbiavimo. Tarptautinis konkursas Rail Baltica geležinkelio stoties Rygos oro uoste, susijusios infrastruktūros ir viaduko statybos projektavimas“ buvo paskelbtas 2016 m. lapkričio 4 d. ir užtikrino sąžiningą visų konkurso dalyvių konkurenciją, suteikė galimybę dalyvauti atskiroms įmonėms bei tiekėjų įsteigtoms bendroms įmonėms. Tarptautinio konkurso nugalėtoja paskelbta bendra tiekėjų įmonė „PROSIV“. Ji per 17 mėn. nuo statybų projekto ir priežiūros sutarties sudarymo turės parengti statybų projektą bei statybų metu turės atlikti autorinę priežiūrą. Bendra sutarties vertė yra 4,5 mln. EUR.
Ilona Līce, tarptautinio Rygos oro uosto valdybos pirmininkė: „Modernus ir šiuolaikiškas oro uostas neįsivaizduojamas be geležinkelio sistemos jungties. Rygos oro uostui, kuris vystosi vis greičiau ir aptarnauja vis daugiau keleivių (2017 m. daugiau nei 6 mln.), šio elemento trūkumas buvo didelė kliūtis. Rail Baltica statyba atitinka ilgalaikės oro uosto plėtros tikslus, taip pat tai sustiprins Rygos oro uosto, kaip pagrindinio Baltijos šalių transporto mazgo, vaidmenį, pagerins Latvijos jungtį su kitomis Europos Sąjungos šalimis, išplės galimų Rygos oro uosto keleivių aprėptį į Lietuvą ir Estiją, o keleiviams suteiks papildomas galimybes iš oro uosto pasiekti miesto centrą.“
Baiba Rubesa, AS „RB Rail“ generalinė direktorė ir valdybos pirmininkė: „Tai pirmoji pasirašyta Globalaus Rail Baltica projekto statybos projektavimo sutartis Baltijos šalyse. Esame dėkingi EDZL už jų puikų darbą rengiant konkursą, įgyta patirtis bus naudinga viso projekto metu. Rail Baltica stotis Rygos oro uoste yra viena iš dviejų tarptautinių Rail Baltica stočių Latvijoje, ji statoma glaudžiai bendradarbiaujant su oro uosto plėtros projektais. Greitojo geležinkelio linijos Rail Baltica integracija į oro uosto infrastruktūrą užtikrins reikiamas sąlygas 21 amžiaus įvairiarūšėms jungtims. Tad šio projekto vardu norėčiau padėkoti savo kolegoms iš oro uosto už ligšiolinį bendradarbiavimą, kuris ateityje tik stiprės, nes bus bandoma kartu nustatyti ir įgyvendinti geriausius sprendimus naudotojams. Sveikinu statybos projektuotojus laimėjus konkursą. Ši pergalė atnešė didelę atsakomybę būti pirmiesiems projektuotojams šiame Baltijos šalių amžiaus projekte. Šiandien pasirašyta sutartis dar kartą patvirtina, kad Rail Baltica projektas vis labiau įsibėgėja: projekto projektavimo etapas jau įpusėjo.“
Uldis Augulis, Latvijos Respublikos Transporto ministras: „Plėtros esmė yra mobilumas, kurį užtikrina Rail Baltica projektas per naująją geležinkelio infrastruktūrą Latvijoje. Naujos geležinkelio infrastruktūros statyba suteiks naujas kelionių galimybes Latvijos ir Baltijos šalių gyventojams ir verslui keliaujant Baltijos šalyse ir Europoje.
Rail Baltica stoties ir pagrindinės geležinkelio linijos tarptautiniame Rygos oro uoste projektavimas yra sudėtinga užduotis, pirmoji tokia Latvijoje. Tad man itin malonu, kad dėl tarptautinio konkurso pavyko pakviesti specialistų projektuotojų iš Latvijos, Italijos ir Slovakijos komandą, turinčią reikiamą patirtį bei žinias projektuojant Europos vėžės geležinkelį bei išmanančius nacionalinius reikalavimus.
Rail Baltica projektas turi ambicingus terminus, tad itin svarbu, jog visos dalyvaujančios šalys – projektuotojai, perkančiosios institucijos, bendra visų trijų Baltijos valstybių įmonė „RB Rail“, Tarptautinis Rygos oro uostas, kiti komunikacijų savininkai, Marupės ir Rygos savivaldybės bendradarbiautų siekiant bendrojo tikslo ir nugalėtų asmeninius interesus.
Esu įsitikinęs, kad veiksmingas bendradarbiavimas, profesionalumas, sunkus darbas ir atkaklumas leis pastatyti naują daugiafunkcį keleivių aptarnavimo kompleksą ir geležinkelio jungtį tarp Rygos centro ir oro uosto. Tai pagerins Latvijos pasiekiamumą, skatins oro uosto plėtrą ir sustiprins pagrindinių rinkos lyderių padėtį Baltijos šalyse.
Su politine ir finansine vyriausybės, Seimo ir ES parama Rail Baltica projektas atves mus į naują amžių, kuriame nebebūsime transporto „sala“, o bendros Europos transporto sistemos dalis, svarbus partneris pervežant keleivius ir krovinius rytų–vakarų ir pietų–šiaurės kryptimis“.
Primename, kad Rail Baltica yra geležinkelio transporto projektas, kuriuo siekiama integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelio tinklą. Šiuo metu jame dalyvauja keturios Europos Sąjungos šalys – Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija. Numatoma Baltijos šalyse nutiesti 870 km naujos Europos vėžės (1 435 mm) geležinkelio liniją, kurioje didžiausias leistinas greitis siektų 240 km/val. Taip bus padidintas gyventojų ir krovinių mobilumas šiaurės–pietų ašimi, tvari ir diversifikuota nacionalinių ekonomikų plėtra bei konkurencija sujungiant Talino–Rygos–Kauno–Varšuvos–Berlyno metropolius greita ir ekologiška geležinkelio jungtimi.