Europinė „Rail Baltica“ vėžė, sujungsianti Lietuvą, Latviją ir Estiją su Europos geležinkelių tinklu – vienas iš šiuo metu įgyvendinamų Europos geležinkelių megaprojektų. Šiuo metu vykdomos infrastruktūrai svarbių požeminio Fėmarnbelto tunelio tarp Vokietijos ir Danijos, Alpes kirsiančio ir Austriją–Italiją jungsiančio Brenerio tunelio bei Liono–Turino jungties statybos.
Tarpvalstybiniai projektai – Europos Sąjungos (ES) transporto infrastruktūros prioritetai. Nors skiriasi savo geografija ir technologijomis, juos sieja ir bendras panašumas – jų įgyvendinimą skatina geresnio žmonių ir prekių judėjimo siekis.
Fėmarnbelto tunelis
Pradėtas statyti 2020 m. Fehmarnbelto tunelis taps ilgiausiu povandeniniu tuneliu –18 km ilgio maršrutu, jungsiančiu Daniją ir Vokietiją.
Tunelyje bus įrengtos dvigubos automobilių juostos ir geležinkelio linijos su centriniu praėjimu. Tunelio konstrukcija apima 89 segmentus – 79 standartinius bei 10 specialių, skirtų statybai ir priežiūrai. Vienas standartinis segmentas yra 217 metrų ilgio ir sveria 73 500 tonų.
Kadangi tokio dydžio konstrukcijos statybos po vandeniu yra praktiškai neįmanomos, tunelis statomas naudojant panardinto vamzdžio metodą: tunelio atkarpos statomos sausumoje, po to panardinamos ir sujungiamos. Didelius iššūkius kelia aukštas vandens slėgis, tad inžinieriams tenka spręsti tunelio patvarumo bei sandarinimo klausimus.
Tunelio statyba truks dešimtmetį – prognozuojama, kad projektas bus užbaigtas 2029 m. ir turėtų kainuoti apie 7,4 mlrd. Eur. Pagrindinis tikslas – pagerinti transporto efektyvumą, mažinti transporto srautus ir keltų paslaugų poreikį, taip mažinant CO2 emisijas.
Brenerio tunelis
2008 m. pradėtas statyti 64 km ilgio Brenerio tunelis 2032 m. sujungs Austriją ir Italiją po Brenerio perėja Alpių kalnuose ir taps ilgiausiu geležinkelio tuneliu pasaulyje.
Projektas laikomas sudėtingu inžineriniu iššūkiu, kadangi jo sistemą sudarys apie 230 km šachtų, kas 333 m bėgių kelią kirs avarinis evakuacijos praėjimas. Šiuo metu iškasta apie 150 km šachtų.
Statybų darbai vyksta naudojant pažangiausius tuneliavimo įrenginius. Tuneliavimo mašinos per valandą iškasa apie 15–20 m uolienos. Kiekviena tokia mašina sveria apie 3000 tonų ir yra sukonstruota taip, kad galėtų įveikti itin kietus Alpių kalnų uolienų sluoksnius.
Užbaigus projektą pagerės susisiekimas tarp Šiaurės ir Pietų Europos – kelionės laikas tarp Miuncheno ir Veronos sutrumpės iki maždaug 2,5 val. Planuojama projekto vertė šiuo metu siekia apie 11 mlrd. Eur.
Liono–Turino tunelis
Liono–Turino geležinkelio linijos ilgis sieks 270 km, iš kurių 70 % yra Prancūzijoje, o 30 % – Italijoje. Tunelio ilgis sieks 57,5 km. Įgyvendinant projektą planuojama iškasti daugiau nei 162 km tunelių, 4 šachtas ir 204 saugos aplinkkelius. Įdomu tai, kad tunelis bus kasamas 400–700 m aukštyje – kalno apačioje. Kadangi tunelis driekiasi per įvairių tipų uolienas, reikia pritaikyti tiek įprastus gręžimo bei sprogdinimo metodus, tiek naujas technologijas.
Numatoma, kad greitojo geležinkelio linija bus baigta ir pradės veikti iki 2032 m.
57,5 km ilgio Liono–Turino tunelio statybos pradėtos 2013 m. Naujasis tunelis pakeis 1871 m. atidarytą Frėjaus tunelį, kuris nebeatitinka šiuolaikinių standartų. Kaip ir Brenerio tunelio atveju, tikimasi, kad šis projektas padės ženkliai sumažinti krovininio transporto srautus ir CO2 emisijas Alpių regiono keliuose.
„Rail Baltica“
Kaip ir „Rail Baltica“, minėti projektai įgyvendinami naudojant ES fondų paramą, o juos vysto daugiau nei viena valstybė.
Vis dėlto „Rail Baltica“ išskirtinė net ir tokių projektų kontekste – tiesiama vėžė yra ilgiausia, įgyvendinama trijų valstybių, netiesiogiai – dar dviejų: Lenkijos ir Suomijos.
„Iš didžiuosius Europos projektus vykdančių kolegų mokomės, perimame gerąsias praktikas. Siekiant kuo didesnės naudos ekonomikai, regioninei integracijai, kariniam mobilumui ir ilgalaikiams strateginiams ES tikslams, šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama statybos darbų vykdymui bei spartinimui“, – teigė „Rail Baltica“ įgyvendinančios „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.