Baigtas dvejus metus trukęs žinduolių, įskaitant plėšrūnus, stebėjimas Latvijoje. Jo tikslas – rasti geriausią sprendimą, kaip gyvūnams saugiai kirsti geležinkelio bėgius. Pagal Gamtos apsaugos agentūros programą 2020-2022 m. laukinių gyvūnų stebėsena buvo vykdoma pasirengimo statyboms etape visuose keturiuose „Rail Baltica“ ruožuose Latvijoje. Ruože nuo Estijos ir Latvijos sienos iki Vangažių žinduoliai taip pat buvo stebimi vaizdo kameromis. Šiuo laikotarpiu atitinkamoje teritorijoje lankėsi įvairūs laukiniai gyvūnai: šernai, elniai, briedžiai, briedžiai, meškos, lapės, vilkai, meškėnai ir lūšys, taip pat smulkūs žinduoliai – voverės, kiškiai, stirnos ir kiti.
„Beveik dvejus metus trukusios stebėsenos metu gauti duomenys yra labai svarbūs projektuojant gyvūnams saugias perėjas palei naująjį geležinkelį. Suprasdami, kokiomis trajektorijomis juda žinduoliai, galime pasiūlyti veiksmingus sprendimus, kaip sumažinti poveikį šioms rūšims“, – sako Iveta Jēgere, „RB Rail“ Teritorijų planavimo ir aplinkosaugos grupės vadovė.
Viena iš privalomų projektavimo etapų yra poveikio aplinkai vertinimas, kurio metu nagrinėjami įvairūs veiksniai, darantys įtaką laukinei gamtai šalia naujos geležinkelio linijos. Dalis jo ––žinduolių, jų migracijos trajektorijų ir veisimosi vietų stebėsena, siekiant parengti geriausią sprendimą dėl saugios gyvūnų migracijos. Rekomenduojama žinduolių stebėseną vykdyti trimis etapais: prieš statybą, statybos metu ir po statybos. Taikant šį metodą lengviau palyginti šių etapų duomenis, todėl galima nustatyti galimus pokyčius ir jų priežastis bei priimti pagrįstus sprendimus dėl papildomų priemonių, kurių reikia imtis.
Projektuojant „Rail Baltica“ buvo parengta ir Gamtos apsaugos agentūros patvirtinta žinduolių stebėsenos programa būsimos „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ruožui Latvijos teritorijoje, kurioje apibrėžtos stebėsenos rūšys, tikslai, užduotys ir metodikos.
Siekiant veiksmingai stebėti stambius ir vidutinio dydžio žinduolius, įskaitant plėšrūnus, taikomi įvairūs metodai. Vaizdo kameromis fiksuojami svarbūs duomenys, tačiau ekspertai taip pat atlieka tyrimus, naudodamiesi nustatytais maršrutais, kad išanalizuotų ateinančius ir išeinančius pėdsakus, taip pat vietinius koridorius ir maitinimosi bei poilsio vietas. Be to, ekskrementų inventorizacija suteikia vertingos informacijos apie populiacijos tankumą ir sudėtį. Šie tyrimai atliekami du kartus per metus: žiemą, kai susiformuoja sniego danga, ir pavasarį, nutirpus sniegui, bet prieš susiformuojant augmenijai. Priklausomai nuo stebimos rūšies, gali būti taikomi skirtingi metodai, pavyzdžiui, miegapelių populiacijai nustatyti gali būti naudojami specialiai suprojektuoti inkilai su nuimamu stogu arba galine sienele.
Dvejus metus vykdytos stebėsenos ir ekspertų analizės rezultatai pagrindžia, kad buvo parinktos vietos, kuriose yra praėjimai stambiems ir vidutiniams žinduoliams, taip pat nustatomos vietos, kuriose pralaidas reikia koreguoti, kad smulkūs žinduoliai, pavyzdžiui, ūdros, galėtų judėti per geležinkelio bėgius. Ruože nuo Estijos ir Latvijos sienos iki Vangažių planuojama įrengti šešis žaliuosius tiltus ir požeminį praėjimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos stambiųjų ir vidutinių žinduolių migracijai. Dabartiniais skaičiavimais, 870 km ilgio geležinkelio linijoje bus įrengta daugiau kaip 40 stambių laukinių gyvūnų perėjų – ir žaliųjų tiltų, ir požeminių praėjimų.
Lietuvoje gyvūnų migracija „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos/ Latvijos siena atkarpoje buvo vertinta prieš ruošiant Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą – atliktais tyrimais buvo parenkami ir siūlomi gyvūnų migracijos užtikrinimo sprendiniai. Papildomi gyvūnų migracijos tyrimai buvo atliekami vertinant esamą situaciją prieš pradedant rengti techninius projektus. Šie papildomi tyrimai patvirtino jog pasiūlyti migracijos sprendiniai suplanuoti tinkamose vietose ir atitinka gyvūnų migracinius takus, nesukuria bioįvairovės judėjimo barjerų. Šioje atkarpoje numatoma iš viso įrengti 7 žaliuosius tiltus, 30 požeminius praėjimus smulkiems ir vidutiniams gyvūnams bei 6 upių tiltus, pritaikytus gyvūnų migracijai bei 4 kūdras varliagyvių buveinių stiprinimui.
Detalūs biologinės įvairovės tyrimai, apimantys augalų, varliagyvių, paukščių ir smulkių, vidutinių bei stambių žinduolių migraciją atliekami ir kitose planuojamose „Rail Baltica” atkarpose: Kaunas – Vilnius bei Jiesia- Lietuvos / Lenkijos siena: atsižvelgiant į ekspertų siūlomas lokacijos planuojamos ne tik pralaidos bet ir nuolatinės varliagyvių buveinės bei žiemavietės, vertinamos sienutės, padėsiančios apsaugoti paukščius nuo galimo susidūrimo su greituoju traukiniu, o požeminiai praėjimai ar žalieji tiltai planuojami teritorijose, kur buvo fiksuota gyvūnų migracija artimoje jiems aplinkoje – upių slėniuose, miškingose teritorijose.
Papildoma informacija:
Geležinkelis, kaip ekologiškiausia ir saugiausia transporto priemonė, gali turėti didelės įtakos mažinant poveikį aplinkai, todėl „Rail Baltica“ siekia užtikrinti tvarų ir efektyvų susisiekimą Baltijos regione. Kartu projektuojant ir statant megaprojektą labai svarbu sumažinti bet kokį neigiamą poveikį įvairiems ekosistemos aspektams.
Transportas yra vienas iš pagrindinių taršos šaltinių Baltijos regione ir visoje ES, kuris labai blogina oro kokybę mūsų miestuose ir kelia grėsmę ekosistemai bei žmonių sveikatai. Transporto sektorius yra antras pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį po energijos gamybos, todėl jis išmeta beveik ketvirtadalį Europos šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Europos žaliajame susitarime – bendrame ES valstybių narių įsipareigojime – nurodoma, kad iki 2050 m. Europa taps neutrali klimato kaitos atžvilgiu. Be kitų iniciatyvų, didesnis geležinkelių naudojimas laikomas kertiniu anglies dioksido neutralumo ir mažataršio judumo siekio pagrindu.
Įgyvendinus „Rail Baltica“, naujoji greitojo geležinkelio linija ne tik leis greičiau ir patogiau keliauti Baltijos šalyse, bet ir ženkliai prisidės prie regiono klimato neutralumo tikslų įgyvendinimo. Būdama svarbiausia tarpvalstybinės geležinkelių infrastruktūros plėtra Šiaurės Rytų Europoje, „Rail Baltica“ užsibrėžė ambicingą tikslą – siekti, kad eksploatacijos ir techninės priežiūros etapu poveikis aplinkai būtų nulinis, ir jau 2018 m. ėmėsi veiksmų, kad ši vizija taptų realybe. Siekiama neapsiriboti vien tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu ir spręsti visų rūšių geležinkelių infrastruktūros daromo poveikio aplinkai problemas. Įskaitant atsinaujinančiosios energijos naudojimą, aplinkosaugos požiūriu atsakingų statybos darbų organizavimą, įskaitant ir tuos, kurie daro poveikį žmonių sveikatai, pavyzdžiui, geležinkelio triukšmo ir vibracijos lygio mažinimą, ir bendrą aplinkos išteklių vartojimo mažinimą.