OBERMEYER Planen + Beraten GmbH (Vokietija) ir PROINTEC S.A. (Ispanija) konsorciumas yra atsakingas už naujos geležinkelio linijos nuo Pärnu iki Estijos ir Latvijos sienos inžinerinį projektavimą ir statybos priežiūrą. Konsorciumo Estijoje projektų vadovas Davidas Pinilla Sanzas pasakoja kaip bendrovė prisideda prie „Rail Baltica“ projekto plėtros.
Kokios Jūsų atsakomybės „Rail Baltica“ projekte?
Esu atsakingas už įvairių projekte dalyvaujančių komandų, įskaitant ir iš vietinių projektavimo įmonių, koordinavimą.
Kiek žmonių iš abiejų bendrovių dirba su „Rail Baltica“ projektu?
„Prointec“ yra subūrusi įvairią komandą, kurią sudaro tokie ekspertai kaip: statybos inžinieriai, aplinkosaugos ekspertai, geležinkelio transporto inžinieriai, architektai, geologai ir geotechnikos ekspertai, hidraulikos ir drenažo inžinieriai, BIM vadybininkai ir BIM modeliuotojai. Komandos sudėtis skiriasi priklausomai nuo projekto poreikių, tačiau galime pasakyti, kad mūsų biuruose Ispanijoje dirba nuo 20 iki 30 žmonių, o kiti panašaus profilio darbuotojai dirba projekte mūsų partnerių biuruose „Obermeyer“. Jei įtrauktume ir mūsų vietinius darbuotojus ir partnerius, projektui dirbančių žmonių turbūt suskaičiuotume 80 ar dar daugiau.
Atkarpa nuo Pärnu iki Latvijos sienos apima kai kurias specialiąsias teritorijas, tokias kaip Natura 2000 tinklas, saugomos teritorijos ir kt. Kokią tai daro įtaką projektavimo darbams?
Estija yra labai turtinga gyvūnija ir gamta šalis. Pagarba aplinkai, jos apsauga ir integracija yra reikšminga mūsų projektavimo dalis. Tai ne tik kraštovaizdžio klausimas, bet ir mažiau teršiančių technologijų naudojimas siekiant sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Siekiame išvengti nemalonumų gyventojams, žmonių gyvenvietėms ir skirtingoms ekosistemoms, todėl kuriame infrastruktūrą draugišką piliečiams ir gyvūnams. Šiuos sprendimus įgyvendiname savo projektuose nuo pat pirmųjų jo etapų. Tai didelis komplektas, apimantis skirtingų disciplinų darbą kartu siekiant geriau integruoti šį naują elementą į aplinką. Žinoma, išskirtinės aplinkos ypatybės (Natura 2000 tinklas, saugomos teritorijos ir kt.) reikalauja specialiųjų vertinimų.
Esame įsipareigoję saugoti aplinką pagal Estijos ir ES reikalavimus. Remdamiesi poveikio aplinkai vertinimu ir kitais susijusiais aplinkosaugos tyrimais, apibrėžiame tvarius aplinkosaugos sprendimus, tinkamas galimo poveikio švelninimo ir kompensavimo priemones.
Atkreipiame dėmesį į tam tikrus vietos reikalavimus. Natura 2000 ir kitos saugomos teritorijos yra kruopščiai tyrinėjamos dar derinimo etape ir visuose kituose projektavimo etapuose.
Kokie iššūkiai kyla Pärnu ruože?
Čia turime keletą svarbių dalykų, kurie inžineriniu ir techniniu požiūriu sukels didelių iššūkių. Pavyzdžiui, Pärnu upės tiltas, kuris bus matomas objektas Pärnu miestui ir jų lankytojams. Taip pat Rääma pelkės teritorija, kuri dėl ypatingų žemės sąlygų padės sukurti specialų šios atkarpos sprendimą ad hoc. Taip pat bėgių išdėstymas Pärnu tarptautinėje keleivių stotyje ir Pärnu krovinių stotyje, kur teko patobulinti ir optimizuoti derinimą, siekiant išspręsti vietinius aplinkos apribojimus, pasiekiant greitį ir patogumą. Aplinkosaugos požiūriu, įvertinome saugomas ir Natura 2000 teritorijas šalia linijos, kurios yra svarbios mūsų projektui ir į kurias buvo atsižvelgta skirtinguose projekto rengimo etapuose.
Kadangi projektas nesibaigs ties pasieniu, kyla klausimas, kaip jūs tvarkote šį ruožą?
Šiuo klausimu bendradarbiaujame su kaimynais. Projektavime dalyvauja įvairios įmonės. Turėjome keletą susitikimų, kuriuose buvo rastas dalyvaujančių šalių susitarimas, kad būtų užtikrintos galimybės visomis perspektyvomis, ypač techniniu požiūriu. Tai įprasta praktika tokio pobūdžio projektuose.
Kuo šis projektas skiriasi nuo kitų?
Mano manymu, idėja būti šio megaprojekto, jungiančio Baltijos šalis su Lenkija ir Suomija, dalimi ir turėti galimybę prisidėti gerinant šių šalių susisiekimą, pridedant savo vertybes ir patirtį, ypatingai motyvuoja.
Yra keletas svarbių aspektų, kurie padeda šiai atkarpai tapti nepaprastu inžineriniu iššūkiu. Pirma, šios atkarpos ilgis siekia 94 km. Tai ilgas ruožas tam, kas įprasta tokio pobūdžio greitųjų geležinkelių projektuose, ir dar daugiau, jei turėsime omenyje, kad nuo pat pradžių jį kuriame pagal BIM metodiką – tai neabejotinai yra dar vienas šio projekto išskirtinis bruožas.
Tada trys skirtingi projektavimo etapai, kuriuos reikia atlikti pagal sudėtingus laiko terminus (kiekvienas projektavimo etapas turi savo tikslus, susijusius su projektavimu ir savo detalumo lygiu, ir apima platų tyrimų spektrą vienam skirsniui).
Trečia, ypatingos šalies, kurioje rengiame projektą, sąlygos: oro sąlygos, reikalaujame, kad visada būtų parengtas planas B teritoriniams tyrinėjimams (… ir kartais net C), šalies dydis pagal gyventojų skaičių, kartais gali sulėtinti užduotį, kad surastumėte tikslius išteklius tinkamame laiko plane. Kaip jau buvo pastebėta anksčiau, svarbu atkreipti dėmesį į aplinkos aspektus. BIM metodika, pasiekianti detalumo lygį iki 400 LOD, taip pat yra labai sudėtinga ir būdinga tokiai linijinei infrastruktūrai.
Kaip apibūdintumėte savo patirtį dirbant su vietos partneriais Baltijos šalyse? Kur ir kaip randate vietos talentus?
Radome įvairių profesionalų, kurie pažengę technologiniu požiūriu ir yra pasiryžę įgyvendinti projektą. Mūsų inžinierių, technikų ir padėjėjų suformuotas vietinis personalas dirba puikiai. Iš pat pradžių sakėme, kad tarp mūsų ir estų gali būti daug kultūrinių skirtumų, bet kai juos pažįsti, pradedi suprasti, kad tai daugiau stereotipas nei realybė. Atvykus iš Ispanijos galima pagalvoti, kad profesionalų skirtumai bus didesni, tačiau tiesa ta, kad mes nesame tokie skirtingi „inžineriniame pasaulyje“. Esame įpratę susidurti su tais pačiais iššūkiais. Žinoma, turime keletą skirtumų, bet ne tiek, kiek galėtumėte įsivaizduoti.
Kokius sėkmės pavyzdžius šiame projekte galėtumėte išskirti?
Net atsižvelgiant į tai, kad projekte dirbame daugiau nei vienerius metus ir kad mūsų komanda pirmuosius projektavimo etapus apėmė 2 iš 3 atkarpų, kuriuose dirbame, vis tiek kalbame apie sėkmę.
Šis projektas kelia nuolatinius iššūkius, o mūsų komandos turi rasti tinkamą balansą kuriant sprendimus, kurie atitiktų ne tik mūsų standartus, bet ir valdytų potencialą riziką. Privalu atsižvelgti į techninį projektą, aplinkos apribojimus. Tam kartais turime sukurti konkrečius sprendimus ir sąlygas, leidžiančias svarbiems projekto etapams įvykti. Pavyzdžiui, vietos tyrinėjimai ir būsimos Räämos pelkės pylimo projektą, kurie buvo sėkmingai užbaigti ištyrus kelias metodikas. Arba geotechninius tyrimus Pärnu upėje, kurių buvo imtasi šalia esančio seno geležinkelio tilto, esančio netoli mūsų būsimo tilto (vieno mūsų geologo idėja).
Kalbant apie projektavimą pasisekimas yra tilpti į sutartus laiko terminus ir tuo pačiu pasiekti tinkamą kokybės lygį nuolat derinant su klientu. Tačiau ir šioje vietoje dar turime darbų.
Manau, kad dar vienas teigiamas dalykas, kurį reikia pastebėti, yra formuoti didžiulę įvairių tautų komandą, įsipareigojusią vykdyti projektą, ir koordinuoti visas projekte dalyvaujančias šalis. Pradedant mūsų partnerius „Obermeyeri“ ir tęsiant čia su mūsų vietos partneriais, ir šia prasme norėčiau paminėti „Skepast & Puhkim“, „ELLE“, „Reaalprojekt“ ir „Roadplan“. Taip pat norėčiau paminėti mūsų klientą „RB Rail AS“ ir jo valdybą, kuri mus palaiko ir labai kruopščiai ir tinkamai valdo projektą.
Ką galėtumėte patarti kitoms įmonėms, planuojančioms prisijungti prie projekto ir dalyvauti konkursuose?
Pirma, manau, reikia pasitelkti ir vietinius žmones, nes kitaip gali gerai nežinoti specifinės situacijos. Tai pagerina projektavimo darbus ir padeda juos atlikti sutartu laiku. Antra, gera preliminari žemės sąlygų ir vietos aplinkos studija. Trečia, šaltuoju metų laiku… geras žieminis paltas!