2016 m. gruodį „RB Rail AS“ specialistai vyko pasikeisti patirtimi į Austrijos miestą Insbruką, kur susitiko su komanda, atsakinga už ilgiausios pasaulyje požeminės geležinkelio linijos – Brenerio perėjos tunelio – statybą. Patirtimi dalijosi planavimo skyriaus atstovai Walter Echbauer, Thomas Ganghofner ir Romed Insam.
Dviejų krypčių Brenerio perėjos tunelis, einantis per Alpes iš Austrijos į Italiją, laikomas ilgiausiu pasaulyje geležinkelio tuneliu. Jo ilgis yra 55 km, skersmuo – 8 m, o vertė viršija 8 mlrd. eurų. Panašiai, kaip ir projektas Rail Baltica, šis infrastruktūros projektas irgi įgyvendinamas naudojantis reikšminga Europos Sąjungos fondų parama. Tunelį valdo bendra Italijos ir Šveicarijos bendrovė, šiose šalyse veikia dvi valdymo bendrovės.
Per susitikimą buvo apsikeista patirtimi įvairiais klausimais, susijusiais su projekto planavimu, projektavimu ir įgyvendinimu. Abu projektai turi daug bendro, dėl to siūlome susipažinti su 3 pagrindinėmis pamokomis, kurias „RB Rail AS“ komanda gavo per susitikimą ir kurias abi pusės pripažino kaip labai svarbias, planuojant stambius infrastruktūros projektus.
Kruopštus planavimas ir detalus grafikas
Įgyvendinant stambius infrastruktūros projektus, vienas iš svarbiausių dalykų yra išsamus planavimas, numatantis ir menkiausias detales. Tai apima ne vien projekto sąnaudas, bet ir naudą, riziką, taip pat techninių sprendimų planavimą parengiant detalų projekto grafiką, nes kiekvienas uždelsimas turi pasekmių tolesniam projekto planavimui ir įgyvendinimui. Sprendimų priėmimo procesai dažnai komplikuoti ir nevyksta taip sklandžiai, kaip planuota. Be to, projektas gali būti uždelstas dėl objektyvių aplinkybių, nenumatytų techninių problemų, dėl kurių dažnai išauga išlaidos.
Brenerio tunelio statyba gerokai užtruko ir vėluoja daugiau nei 10 metų, pagal dabartinį grafiką statybą planuojama baigti 2026 m. Delsimą daugiausia nulėmė nenumatyti veiksniai, su kuriais teko susidurti per projekto įgyvendinimo etapą. Statant požeminį kalnų tunelį neįmanoma žinoti, kas bus rasta kalnų masyvo viduje. Dėl netikėtų situacijų reikėjo visiškai keisti pradinį techninį sprendimą – buvo nustatyta, kad suplanuotų technologijų naudoti negalima, todėl reikėjo keisti techninį projektą.
Be abejo, nė vienas stambus infrastruktūros projektas nėra apsaugotas nuo tokių netikėtų įvykių, bet vykdant vėlesnius projektus yra proga perimti geriausią patirtį ir praktiką iš panašių projektų.
Šiuo metu nėra jokio projekto, kuris prilygtų Rail Baltica, nes iki šiol trys šalys niekada nedalyvavo vykdant tokį didelį infrastruktūros projektą. Projektas Rail Baltica bus tokio lygio bendradarbiavimo precedentas, todėl viskas vykdoma atsižvelgiant į terminus.
Teisinės bazės subalansavimas
Svarbus elementas yra galėjimas subalansuoti skirtingą teisinę praktiką ir įstatyminį pagrindą, kurie dviejuose ar daugiau šalių linkę skirtis įvairiose srityse. Kad projektas nestrigtų dėl įvairių teisinių kliūčių, svarbu tokiems atvejams rasti konstruktyvų sprendimą, kuriuo būtų pasiekiamas kompromisas, susidūrus su tokiais skirtumais. Brenerio perėjos tunelio atveju šalys perėmė abiejų valstybių – Austrijos ir Italijos patirtį. Gebėjimas mąstyti turint viziją ir atsižvelgti į ilgą laikotarpį, taip pat išlaikyti dėmesį projektui ir galvoti apie bendrą naudą ir privalumus tokiais atvejais vaidina lemiamą vaidmenį.
Projekto Rail Baltica iššūkiai yra subalansuoti trijų šalių teisinę bazę – reikia atsižvelgti ne tik į atskirų šalių interesus bei rūpintis bendra projekto pažanga, kartu dalyvaujančios šalys turi atlikti didžiulį dokumentacijos vertimo darbą.
Naujausios planavimo ir statybos technologijos
Infrastruktūros projektai, kurių planavimo ir įgyvendinimo procesuose dalyvauja daug šalių, ir kurių valdymo sprendimus priima dvi ar daugiau valstybių, generuoja milžinišką kiekį informacijos, kurią reikia iškart apdoroti ir susisteminti, norint pereiti prie tolesnių projekto etapų. Remiantis Brenerio perėjos tunelio valdymo komandos patirtimi naudojant statinio informacinį modeliavimą (BIM), ši technologija turi būti įdiegta jau projektavimo stadijoje. BIM yra procesas, apimantis projekto fizinių ir funkcinių charakteristikų skaitmeninio vaizdavimo ir valdymo kūrimą, kai visa informacija ir projekto duomenys prieinami elektronine forma, o ne spausdintu formatu, todėl palengvėja projekto valdymas ir sprendimų priėmimas. BIM suteikia galimybių kurti tikslų projekto skaitmeninį vaizdavimą ir aukštos kokybės statybos dokumentus, skirtus statybos darbams planuoti, projekto efektyvumui numatyti ir sąnaudoms apskaičiuoti.
Brenerio perėjos tunelio administracija BIM ėmė taikyti projekto viduryje, todėl projektui Rail Baltica buvo primygtinai rekomenduota šią technologiją pradėti taikyti jau projektavimo stadijoje, kad būtų išvengta problemų, susijusių su milžiniško kiekio duomenų apdorojimu. BIM įdiegimas yra vienas iš „RB Rail AS“ prioritetų.