Tęsiant europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ darbus Kauno geležinkelio mazge ir atkarpoje Jiesia (Kaunas) – Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena, pradedami skelbti pirkimai infrastruktūros statinių projektavimui šiuose ruožuose. Anksčiau pereiti į projektavimo etapą leidžia sklandžiai vykdomos žemės sklypų, reikalingų šiems infrastruktūros objektams, išpirkimo procedūros. Sutartis su paslaugų teikėjais planuojama pasirašyti 2024-ųjų pradžioje.
„Žemės sklypai, reikalingi konkretiems infrastruktūros objektams Kauno mazge, yra išpirkti dar iki šio ruožo infrastruktūros plėtros plano tvirtinimo. Taip pat pradedami pirkti žemės sklypai ir Jiesia (Kaunas) – Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena ruože. Visa tai sudaro sąlygas nedelsiant skelbti pirkimą projektavimo darbams – sako Dovydas Palaima, „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas. – Nauji bei rekonstruoti tokie infrastruktūros statiniai kaip automobilių ir geležinkelių viadukai, pervažos, „žalieji“ tiltai gyvūnams užtikrins eismo saugumą bei didesnį transporto pralaidumą tiek Kaune, tiek atkarpoje nuo Kauno Lenkijos link dar iki pagrindinės „Rail Baltica“ geležinkelio linijos tiesimo darbų pabaigos.“
Perkamos numatomų statyti bei rekonstruoti automobilių kelių ir geležinkelio viadukų, geležinkelio pervažų, gyvūnų praginų techninių darbo projektų parengimo bei projektų vykdymo priežiūros paslaugos.
Konkursus laimėję projektuotojai turės atlikti inžinerinius tyrinėjimus, parengti projektinius pasiūlymus ir statybos bei rekonstrukcijos darbų techninius darbo projektus. Statybos bei rekonstrukcijos darbų metu projektuotojai bus atsakingi už projekto vykdymo paslaugas. Planuojama, kad visų infrastruktūros objektų techniniai darbo projektai bus parengti 2025 metų pradžioje.
Kauno geležinkelio mazge infrastruktūros statiniai bus rekonstruojami, tuo tarpu ruože nuo Kauno Lenkijos link – statomi nauji. Iš viso šiuose „Rail Baltica“ ruožuose iki pagrindinių geležinkelio linijos ir jos statinių statybos darbų planuojama pastatyti bei rekonstruoti 2 geležinkelio pervažas, 13 automobilių ir 2 geležinkelio viadukus. Taip pat bus užtikrinti ir vietos gyvūnijos migracijos keliai – ketinama įrengti 5 žaliuosius tiltus saugiai gyvūnų migracijai.
Tikslus planuojamų pastatyti statinių skaičius paaiškės jau baigus žemės išpirkimo bei projektavimo veiklas. Projektavimo darbai turėtų būti pradėti jau 2024 m. pradžioje.
Projektavimo paslaugų pirkimai vykdomi per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO). Iš viso taip vadinamiesiems „taškiniams“ objektams – viadukams, pervažoms, žaliesiems tiltams – buvo identifikuota beveik 170 sklypų.
Šiuo metu brandžiausiame ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos statoma geležinkelio sankasa ir inžineriniai statiniai beveik 30-ies kilometrų atkarpoje nuo Kauno Latvijos sienos link, intensyvėja ilgiausio Baltijos šalyse geležinkelio tilto per Neries upę tiesimas.
Kituose projekto ruožuose Kaunas–Vilnius ir Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena šiuo metu baigiami rengti specialieji planai, vyksta projektavimo darbų pirkimai. Patvirtinus specialiuosius planus (planuojama 2024 m. I pusm.) vienu metu bus vykdomos žemės paėmimo ir projektavimo veiklos.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.