Atsisiųsti: Rail Baltica globalaus projekto kaštų ir naudos analizės galutinė ataskaita
Atsisiųsti: Rail Baltica globalaus projekto kaštų ir naudos analizės ataskaitos santrauka
Atsisiųsti: Rail Baltica globalaus projekto kaštų ir naudos analizės pristatymas (Nauris Kļava, partneris, „Ernst & Young Baltic Ltd“)
Balandžio 24 d. renginyje „Rail Baltica globalaus projekto forumas 2017“ pristatyta Rail Baltica globalaus projekto kaštų ir naudos analizė patvirtino, kad projektas Rail Baltica yra ekonomiškai ir finansiškai naudingas. Naujoji studija dar kartą patvirtino projekto ekonominį pelningumą ir naudą, be to, joje atnaujinti duomenys apie parametrus, būtinus siekiant tęstinio projekto finansavimo ES ir nacionalinėmis lėšomis.
„Ernst & Young Baltic Ltd“ (toliau – EY) parengta studija yra viso globalaus projekto [1] – viešosios prieigos geležinkelio infrastruktūros trijose Baltijos šalyse – kaštų ir naudos analizė. Pagrindinis studijos tikslas yra dar kartą patvirtinti ekonominį Rail Baltica pagrįstumą atsižvelgiant į pakeistą maršrutą ir po 2011 m. AECOM studijos išplėstą projekto apimtį, pateikti naujus duomenis apie parametrus, susijusius su ilgalaikiu projekto finansavimu.
Studijoje nurodoma, kad bendros projekto išlaidos yra 5,8 mlrd. visose trijose šalyse: Estijoje – 1,35 mlrd. (valstybės dalis ~268 mln.), Latvijoje – 1,968 mlrd. (valstybės dalis ~393 mln.), Lietuvoje – 2,473 mlrd. (valstybės dalis ~493 mln.).
Apskaičiuota projekto socialinė ir ekonominė nauda yra maždaug 16,2 mlrd. eurų ir gerokai viršija nacionalinę valstybinių investicijų dalį. Skaičiuojama, jog projektas sukurs papildomų 2 mlrd. eurų skatinamąjį poveikį BVP. Be to, projektas teiks kitą neišmatuojamą naudą (daugiausia skatinamojo pobūdžio). Didžiausią neišmatuojamą naudą lems Baltijos šalių verslo bendruomenės sustiprinimas, geresnis regiono šalių pasiekiamumas kultūros, pramogų ir kitų paslaugų srityse. Taigi projektas ekonomiškai naudingas, nes nauda visuomenei yra gerokai didesnė už projekto kapitalo ir eksploatacijos išlaidas.
Rail Baltica grynoji socialinė ir ekonominė nauda trijų Baltijos šalių ekonomikoms vidutiniškai bus 6 eurai už kiekvieną iš nacionalinio biudžeto investuotą eurą.
Projekto Rail Baltica statybos etape bus sukurta apie 13 000 darbo vietų statybos srityje ir daugiau nei 24 000 netiesioginių arba paskatintų darbo vietų susijusiose pramonės šakose. Eksploatacijos etape Rail Baltica leis sukurti sąlygas, išgelbėsiančias apie 400 žmonių gyvybių, o tai vidutiniškai prilygsta 30 mln. eurų per metus vertei. Išmetamų CO2 teršalų kiekio sumažėjimas įvertintas 3,0 mlrd. eurų, o oro taršos sumažėjimas sieks 3,3 mlrd. eurų vertę – taip bus reikšmingai prisidedama prie pasaulinės Europos Sąjungos lyderystės aplinkos tvarumo srityje.
Apskaičiuota, kad 2030 m. geležinkelio linijos visose trijose šalyse infrastruktūros, pvz., bėgių, riedmenų, tiltų ir tunelių, terminalų, stočių ir kt., priežiūros išlaidos sudarys 58,9 mln. eurų.
Studija patvirtina, kad infrastruktūros valdytojas, praėjus pradiniam 5 metų nacionalinės finansinės paramos laikotarpiui (trijų Baltijos šalių bendra finansinė parama sieks 28,6 mln. eurų), ilgainiui taps finansiškai tvarus, projektui Rail Baltica pasiekus numatomą rinkos potencialą.
Keleivių vežimas
Rail Baltica pakeis rinkos struktūrą, ypač kelionių tarp Baltijos šalių. Rail Baltica konkurenciniai keleivių vežimo pranašumai:
- greitis, taupomas laikas, komfortas, produktyvus keliavimo laikas, saugesni ir ekologiškai tvarūs transporto būdai;
- RB keleiviai – daugiausia Baltijos šalių gyventojai, keliaujantys tarp pagrindinių regiono centrų ir Baltijos šalių viduje. Linija taip pat naudosis ne Baltijos šalių keleiviai (pvz., kelionėms iš Varšuvos į Kauną);
- tarptautiniai traukiniai pagrindinėje linijoje važiuos bent kas dvi valandas (abiem kryptimis per dieną vyks aštuonios poros traukinių);
- numatomos ilgalaikės vidutinės pajamos iš vieno keleivio: Talinas–Ryga – 38 EUR; kelionės trukmė 1 val. 55 min. (kelionė automobiliu – 68 EUR, kelionės trukmė 4 val. 05 min. (visa kaina skaičiuojant, kad vienu automobiliu važiuoja vienas keleivis)); Ryga–Vilnius – 38 EUR, kelionės trukmė 2 val. 01 min. (kelionė automobiliu – 65 EUR, kelionės trukmė 3 val. 30 min. (visa kaina skaičiuojant, kad vienu automobiliu važiuoja vienas keleivis));
- sutaupomo laiko teikiama nauda: 2,4 mlrd. EUR.
Krovinių gabenimas
Apskaičiuota, kad pagal RB pagrindinį scenarijų 2026 m. bus vežama apie 2 mln. tonų, 2030 m. – 13,7 mln. tonų, o 2055 m. – maždaug 20 mln. tonų krovinių.
Rail Baltica konkurenciniai krovinių gabenimo pranašumai:
- greitis – krovinių vežimas tarp Baltijos šalių ir Centrinės Europos taškų truktų mažiau nei 2 dienas (gabenimas sunkvežimiais tuo pačiu maršrutu trunka iki 4 dienų);
- patikimumas – naudojant iš anksto žinomus reguliarius tvarkaraščius, ribojant sustojimų skaičių ir turint omenyje gerą atsparumą nepalankioms oro sąlygoms, tiekimo grandines geležinkeliais galima organizuoti tiksliu laiku, ypač kai tai efektyviai suderinama su kitais įvairiarūšio tiekimo grandinės elementais (pvz., Suomijos įlankos keltų tvarkaraščiais);
- visiškai sukomplektuoti kroviniai – Rail Baltica sujungs keletą svarbių sustojimo taškų (centrų), kuriuose bus galima visiškai sukomplektuoti krovinius, kad sumažėtų tuščiai nuvažiuojamų kilometrų;
- transportavimo išlaidos – palyginti su kelių transportu, transportavimo geležinkeliu išlaidos vidutinio ir ilgo nuotolio kelionėse sumažės, o tai padidins Baltijos šalių ir Suomijos užsienio prekybos rinkų geografinę aprėptį ir leis už tą pačią kainą tiekti krovinius į tolimesnes vietas ar iš jų;
- krovinių kilmė: daugiausia tranzitas – 57 % (pvz., Suomija – maždaug 29 %; tarp NVS ir Lenkijos, Vokietijos ir likusios Europos dalies – maždaug 31 %); importas ir eksportas (Baltijos šalys) – 43 % (Estija – 10 %, Latvija – 10 %, Lietuva – 23 %);
- laiko, sutaupomo gabenant krovinius, teikiama nauda: 2,9 mlrd. EUR.
Kaštų ir naudos analizė yra tik viena iš sprendimų priėmimo pagalbinių priemonių tarp daugybės studijų ir ekspertizių, kurios buvo arba dar bus atliktos per RB projekto įgyvendinimo etapą. Taigi šią kaštų ir naudos analizę reikia vertinti kartu su kitais esminiais projekto dokumentais, tokiais kaip projekto Rail Baltica ilgalaikis verslo planas, komercializavimo galimybių įvertinimas, infrastruktūros valdymo strategijos studija, tiekėjų rinkos tyrimai, projekto veiklos planas ir kitos susijusios studijos.
___________________________________________________________________________
[1] Projekto Rail Baltica įgyvendinimas Baltijos šalyse