Už „Rail Baltica“ projekto Lietuvoje įgyvendinimą atsakinga bendrovė „LTG Infra“ pasirašė sutartis su dviejų konkursų laimėtoju. Pagal vieną jų bus suplanuota Panevėžio geležinkelio mazgo infrastruktūra, pagal antrąją – rengiami regioninių stočių ir inžinerinių sistemų projektavimui reikalingi dokumentai „Rail Baltica“ ruože nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos. Abu pernai gruodį skelbtus konkursus laimėjo jungtinės veiklos partneriai „Kelprojektas“ ir „Kelvista“.
„Parengus Panevėžio mazgo specialųjį planą bus galutinai aišku, kur bus statoma nauja tarptautinė Panevėžio keleivinė stotis. Tuo tarpu regioninių stočių specialusis planas identifikuos regioninių jungčių poreikius bei konkrečias vietoves. Planuojama, kad iš viso atkarpoje nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos bus ne mažiaus kaip penkios regioninės stotys. Pagrindinės „Rail Baltica“ geležinkelio linijos jungtis su regionais neabejotinai suteiks pridėtinės vertės mažesniems miestams“, – sako „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas Arenijus Jackus.
Pagal vieną konkursą bus perkamos projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) paslaugos. Paslaugų įvykdymo terminas – 24 mėnesiai, kaina be PVM – beveik 950 tūkst. eurų.
Remiantis antrąją sutartimi, paslaugos teikėjas per du metus turės parengti projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena inžinerinių sistemų ir regioninių stočių susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą ir PAV. Šio konkurso vertė – beveik 740 tūkst. eurų be PVM.
Įgyvendindamas sutartinius įsipareigojimus konkursų laimėtojas turės įvertinti esamą situaciją, suformuoti bendruosius ir konkretizuotuosius sprendinius, parengiant „Rail Baltica“ plėtros alternatyvas, nustatyti konkrečios apimties žemės paėmimą visuomenės poreikiams, taip pat įvertinti planuojamos infrastruktūros poveikį aplinkai.
„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu. Naujoji geležinkelio linija bus 1435 mm pločio ir apima maršrutą Talinas-Pernu-Ryga-Panevėžys-Kaunas-Lietuvos ir Lenkijos valstybinė siena bei jungtį Kaunas-Vilnius.