Liepos 16 d. Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) komitetas „Rail Baltika“ projektui finansuoti skyrė papildomus 184 mln. eurų, kurie turės būti investuoti iki 2024 m. Kartu su 15% šalių indėliu, ši suma sieks 216 mln. eurų. Įskaitant ir šias dotacijas, iš viso, „Rail Baltica“ projektui iš ES ir nacionalinių biudžetų jau skirta 1,2 mlrd. eurų.
Finansavimas skirtas pagal 2019 CEF transporto kvietimą, kurį administruoja ES Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA). Šiuo kvietimui sanglaudos šalims iš viso buvo paskirstyta 1,1 mlrd. eurų, o konkurencija dėl šių lėšų buvo labai didelė. „Rail Baltica“ atiteko didžiausia, net 55% dydžio, paskirstytų lėšų dalis. Finansavimą vystyti „Rail Baltica“ projektą gavo ne tik Baltijos šalys, bet ir Lenkija, kuriai skirta 422 mln. eurų.
CEF komiteto balsavimu 128 mln. eurų skirta „Rail Baltica“ statybos darbams, o 88 mln. – techniniam projektavimui ir planavimo darbams.
„Džiaugiamės „Rail Baltica“ techniniam projektavimui, planavimui ir statyboms skirtu papildomu finansavimu. Šio finansavimo užteks pagrindiniams projekto darbams šiose srityse iki 2024 m. ir statybos etapo brandos pasiekimui. Esame pasiruošę didinti statybos darbų tempą visose šalyse ir teikti paraiškas kitiems CEF kvietimams“,- teigė bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ vadovas ir valdybos pirmininkas Agnis Driksna.
Anot Estijos Ekonomikos reikalų ir infrastruktūros ministro Taavi Aas, papildomas finansavimas parodo kokia svarbi Europai yra „Rail Baltica“. „Tai, kad gavome daugiau nei pusę viso skiriamo finansavimo, nors varžėmės su tuzinais kitų pareiškėjų, parodo kaip, palyginus su kitais, gerai vystomas šis projektas. Papildomas finansavimas leis priartinti „Rail Baltica“ arčiau žmonių ir pradėti planuoti regionines stotis. Be to, gavome papildomo finansavimo Mūgos ir Ulemistės terminalų bei Muuga-Soodevage geležinkelio pylimo statyboms. Tačiau liko dar daug darbų ir, nors negavome finansavimo Vanasadamos tramvajų linijai, galėsime skirti daugiau laiko projektavimui ir sulaukti daugiau sėkmės ateityje.“
Latvijos Transporto ministras Talis Linkaitis pažymėjo: „Pagal šį CEF kvietimą skirtas finansavimas įrodo, kad „Rail Baltica“ yra daugiau nei geležinkelių infrastruktūra – tai ekonominis koridorius skatinantis regioninį susisiekimą. Suteiktas finansavimas Latvijoje leist pradėti regioninių stočių ir multimodalinių terminalų projektavimą. Tai leis geriau integruoti nacionalinius transporto tinklus, užtikrinti „Rail Baltica“ infrastruktūros atsiperkamumą bei sukurti daugiau sinergijos tarp vietos bendruomenių ir verslo. Artimiausiu metu pradėsime diskusijas su vietos bendruomenėmis dėl regioninių stočių, nes tam reikia įvertinti daugybę aplinkybių.“
Lietuvos Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič sakė: „Papildomo finansavimo skyrimas yra geriausias įrodymas, kad „Rail Baltica“ yra Europos prioritetinis projektas. Skirtas finansavimas yra labai svarbus projekto įgyvendinimui visose šalyse. Daugiau dėmesio statybos darbams būtų leidę mums anksčiau pradėti linijos iki Latvijos sienos tiesimą. Tačiau neabejoju, kad tai atsispindės ateities kvietimuose.“
Šalių narių ir ES institucijų sprendimas dar kartą patvirtina, kad „Rail Baltica“ yra vienas Europos infrastruktūros projektų flagmanų, kuris visiškai atitinka CEF kriterijus ir prisideda prie ES, sanglaudos, regioninės, nacionalinio transporto ir aplinkosaugos bei inovacijų politikos. 643 km linijos ir tarptautinių keleivinių stočių projektavimo darbai reiškia, kad projektas pasiekė brandos stadiją ir toliau sulaukia stipraus politinio palaikymo. Taigi projektas yra paruoštas įgyvendinti, o norint laiku užbaigti statybas, tam reikės papildomo finansavimo iš kitų CEF transporto kvietimų ir kito ES finansavimo periodo, kuris prasidės 2021 m.