Siekiant informuoti potencialius tiekėjus ir partnerius apie 2025 m. viešųjų pirkimų prioritetus, tarptautiniame „Rail Baltica“ projekte skelbiama išsami apžvalga apie vykdomus ir būsimus viešuosius pirkimus.
Šie viešieji pirkimai skirti svarbiausioms paslaugoms, kurios skatina projekto „Rail Baltica“ pažangą ir apima tokias pagrindines sritis kaip viršutinės kelio konstrukcijos statyba, poveikio aplinkai vertinimą ir konkrečių infrastruktūros objektų projektavimo darbus. Jau pradėti keli viešieji pirkimai, įskaitant Soodevahe–Muuga ir „Rail Baltica“ Muuga krovinių terminalo projektavimą (II etapas), Lemme upės geležinkelio tilto projektavimą ir žaliųjų tiltų projektavimą Loigu, Treimani bei Piiri vietovėse. Be to, pradėtas Pernu–Kabli poveikio aplinkai vertinimas projektavimo etapu, taip pat 2025–2026 m. vidaus audito paslaugų ir kiti viešieji pirkimai, padedantys įgyvendinti projektą trijose Baltijos valstybėse.
„RB Rail“ viešųjų pirkimų departamento vadovės pareigas einanti Aiga Benfelde pabrėžė rinkos dalyvavimo svarbą būsimame viešųjų pirkimų procese. Ji pažymėjo, kad, turint daugiau kaip 400 įmonių tinklą, svarbu iš anksto ir aktyviai bendrauti su rinka: „Atviras bendravimas ir bendradarbiavimas su potencialiais partneriais yra itin svarbūs siekiant sėkmingų viešųjų pirkimų rezultatų. „Rail Baltica“ komanda yra įsipareigojusi bendradarbiauti su rinka gerokai anksčiau nei prasideda oficialus viešųjų pirkimų procesas ir užtikrinti skaidrumą kiekviename etape. Raginame visas kvalifikuotas ir suinteresuotas įmones susisiekti su mumis ir išnagrinėti potencialias galimybes“.
Išsamesnę informaciją apie būsimus viešuosius pirkimus, įskaitant informaciją apie perkančiąsias organizacijas ir numatomas pirkimų pradžios datas, rasite „Rail Baltica“ interneto svetainėje: Viešųjų pirkimų planas 2025.
2024 m. lapkritis buvo svarbus „Rail Baltica“ finansinis etapas – iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės gauta papildoma 1,4 mlrd. Eur suma. Iš viso projektui įgyvendinti jau skirta daugiau kaip 4 mlrd. Eur, iš kurių iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų finansuoja Europos infrastruktūros tinklų priemonė, o likusią sumą bendrai finansuoja Baltijos valstybės. Šiais metais siekiama dar labiau padidinti šį finansavimą, teikiant paraišką dėl papildomo ES finansavimo kvietimo, kurio suma viršija 300 mln. Eur. Tuo pat metu aktyviai ieškoma alternatyvių finansavimo galimybių, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę.