Projektą „Rail Baltica“ koordinuojanti bendrovė „RB Rail AS“ pateikė bendrą trijų Baltijos šalių finansavimo paraišką pagal naujausią Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) kvietimą, kuria siekiama toliau plėtoti europinio geležinkelio infrastruktūrą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendra paraiškos vertė viršija 325 mln. Eur.
Pasak tarptautinį projektą Lietuvoje įgyvendinančios „LTG Infra“, su teikiama paraiška Baltijos šalys pereina į naują projekto įgyvendinimo etapą, visose trijose šalyse prioritetas teikiamas pagrindinei geležinkelio linijai ir jos statyboms.
Šiuo metu Lietuvoje vyksta 46,3 km „Rail Baltica“ pagrindinės linijos sankasos ir inžinerinių statinių statybos, taip pat paskelbtas konkursas dėl papildomo 12,1 km ruožo statybos darbų pirkimo. Planuojama skelbti papildomus viešuosius pirkimus, kad 2025 m. pabaigoje iš viso būtų statoma 114 km sankasos linija.
Latvijoje pasirašyta preliminarioji sutartis dėl pagrindinės linijos sankasos statybos darbų, apimančių 228 km, o pradinės statybos bus pradėtos 40 km ilgio ruože netoli Lietuvos sienos.
Estijoje statybos darbų sutartys sudarytos dėl 73,9 km greitojo geležinkelio sankasos, o artimiausiu metu planuojama skelbti konkursą dėl darbų dar 32,6 km.
Suplanuotos tolesnės statybos
Naujausioje paraiškoje Lietuva daugiausia dėmesio skyrė strateginiams objektams, įskaitant tris statinius Kauno mazgo geležinkelio ruože, elektrifikacijos techninį projektą pilna apimtimi nuo Latvijos iki Lenkijos sienos, regioninių stočių projektavimą ir projektavimo paslaugas. Taip pat numatyta išpirkti 30 proc. žemės ruože nuo Lenkijos sienos iki Kauno.
Latvijoje daugiausia dėmesio skiriama „Rail Baltica“ pagrindinės linijos (14,2 km ruože nuo Lietuvos sienos iki Salaspilio) sankasos statybų etapui. Paraiškoje numatytas pirmasis elektrifikacijos techninio projekto etapas ruože nuo Latvijos–Lietuvos sienos iki Upeslejos.
Estijoje paraiška apima 10,1 km dvikelio geležinkelio kelio sankasos nuo Karplos iki Seljos statybą, įskaitant geležinkelio pabėgių ir inžinerinių statinių statybą.
Konkurencingas etapas
Kaip teigė „Rail Baltica“ Lietuvoje įgyvendinančios bendrovės „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas, konkurencija šiame finansavimo konkurse bus didelė.
„Rail Baltica“ projektui skirtos didelės europinės investicijos pabrėžia projekto svarbą. Tolesnis finansavimas yra ypač reikšmingas, kad būtų galima tęsti ir paspartinti vykdomą statybos veiklą. Užtikrinus papildomą finansinę paramą galėsime laikytis ambicingų terminų ir sukurti modernų transporto koridorių, kuris pagerins susisiekimą, paskatins ekonomikos augimą ir tvarų regiono vystymąsi“, – sakė V. Žalimas.
„Projektas pasiekė brandos lygį, kai realiai statomų kilometrų skaičius pastoviai didės, o jau gautas finansavimas bus vis sparčiau naudojamas. Šio biudžetinio finansavimo laikotarpio kvietimo teikti paraiškas biudžetas yra ribotas, bet džiugu, kad planuojant ribotus resursus prioritetas teikiamas geležinkelio statyboms visose šalyse“, – kalbėjo „Rail Baltica“ Lietuvoje vadovas Arenijus Jackus.
2024 m. rugsėjį Europos Komisija paskelbė kvietimą teikti paraiškas dėl finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų (CEF) priemonę 2021–2027 m. laikotarpiui. Rezultatų tikimasi sulaukti iki 2025 m. liepos mėn., o finansavimo susitarimus bus baigta rengti rudenį. Kitas biudžetinis laikotarpis prasidės 2028 m.