2017 m. balandžio 24 d., pirmąją tarptautinio dviejų dienų renginio „Rail Baltica globalaus projekto forumas 2017. Naujojo ekonominio koridoriaus statyba“ dieną, Rygoje susirinko ne tik daugybė įspūdingų pranešėjų, bet ir įtakingų pareigūnų, politikų, specialistų iš trijų Baltijos šalių ir kitų valstybių. Susirinkusieji sutarė, kad tai svarbus projekto plėtros momentas, nes pristatyta nauja globalaus projekto [1] kaštų ir naudos analizė, pagrindžianti projekto vertę ir parodanti jungties sukuriamą naudą.
Andris Strazds, Latvijos Banko patarėjas, projektą apžvelgė atsižvelgdamas į bendrąsias pasaulines tendencijas, rodančias, jog ekonominė ir socialinė plėtra vis labiau koncentruojama didžiųjų urbanizuotų teritorijų centruose:
„Projekto esmė yra ta, kad Rail Baltica leistų ne kovoti su šiomis tendencijomis, o pasinaudoti jomis sujungiant didžiųjų Baltijos miestų centrus. Būtina pabrėžti, jog Rail Baltica nauda visuomenei yra gerokai didesnė nei kaštai, ir tai buvo aiškiai išsakyta šiame renginyje. Kita svarbi žinutė buvo žemėlapis, parodantis, jog trys Baltijos šalys visos kartu yra vertos gerokai daugiau nei kiekviena atskirai. Mano nuomone, tai itin svarbus priminimas, kad Baltijos šalims būtina dirbti išvien.“
Tačiau, kaip pripažįsta Tālis Linkaits, VASAB sekretoriato vadovas, projekto nereikėtų vertinti vien iš miestų perspektyvos. „Turime galimybių kurti naujas zonas ir tomis galimybėmis gali pasinaudoti ne tik pagrindiniai, bet ir mažesni miestai. Pavyzdžiui, Latvijoje tokie miestai yra Bauskė ir Salacgryva, kuriuos sujungus su sostine ar didesniais Baltijos šalių miestais ir Europa atsiranda naujos plėtros galimybės“, – paaiškino T. Linkaits.
Romekas Kosenkraniusas, Pernu (miesto, kuris kartu su sostinėmis gautų daug naudos iš Rail Baltica) meras, teigė, kad daug žmonių jau pareiškė norą persikelti iš Talino į Pernu, jei šis turėtų geresnes susisiekimo su Estijos sostine galimybes. Tikimasi pritraukti ir Rygoje dirbančių latvių. Jungtys pagerės ir didesniu mastu. „Rail Baltica labai paveiks regionines jungtis tarp Baltijos šalių, taip pat Lenkiją, nes tarp Lenkijos ir Vilniaus yra gana didelis turistų srautas. Šis naujas transporto būdas neabejotinai suteiks augimo perspektyvų“, – sakė Jakubas Kapturzakas, Lenkijos Respublikos infrastruktūros ir statybos ministerijos Geležinkelių transporto skyriaus direktoriaus pavaduotojas. Jis taip pat pabrėžė, jog konferencija padėjo Lenkijai įsitikinti, jog projektas iš tiesų bus įgyvendintas.
Kaip pabrėžė Dominique’as Deau, geležinkelio ekspertas ir buvęs „NExTEO SNCF Reseau“ ir „SNCF Mobilites“ plėtros direktorius, greitojo geležinkelio projektai ir jų užtikrinamos jungtys išties suteikia didžiulę naudą. Vis dėlto ši nauda nėra savaiminė – visos suinteresuotosios šalys turi įdėti daug darbo. D. Deau manymu, tai bus padaryta tinkamai, mat visos šalys renginyje išreiškė didelį entuziazmą dėl projekto įgyvendinimo, įskaitant ministrus ir Europos Komisijos atstovus – o tai itin svarbu.
__________________________________________________________________________
[1] Projekto Rail Baltica įgyvendinimas Baltijos šalyse