Siekiant spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno geležinkelio mazgo statybą, projektui reikalingų žemės sklypų išpirkimo procedūros sparčiai juda į priekį. Susisiekimo ministerija iš privačių savininkų gavo sutikimus dėl 17 iš 20 žemės sklypų ar jų dalių įsigijimo valstybės nuosavybėn komerciniais pagrindais, dar iki specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų pradžios.
„Esame dėkingi sklypų savininkams, su kuriais pavyko rasti greitą sutarimą dėl kompensacijų. Išperkami sklypai jau artimiausiu metu pereis valstybės reikmėms ir galėsime spartinti Kauno geležinkelio mazgui būtinus infrastruktūros darbus. Svarbu pabrėžti, kad Lietuvai ir visoms Baltijos šalims Kauno mazgas bus vienas centrinių objektų, užtikrinsiančių jungtį su Vakarais ir grįžimą į Europos geležinkelių tinklą“, – sako susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.
Išperkant privačią nuosavybę valstybės reikmėms, turto savininkams siekiama kuo teisingiau atlyginti už žemę pinigais pagal rinkos vertę, atlikus individualų vertinimą.
Iš vadinamiesiems „taškiniams“ objektams – viadukams, tiltams, tuneliams – nutiesti reikalingų ir jau identifikuotų 20 sklypų, kurių bendras plotas siekia 1,6 hektaro, jau pasirašytos pirkimo ir pardavimo sutartys dėl 11 sklypų ar jų dalių. Iki lapkričio vidurio planuojama pasirašyti dar 6 sutartis.
„Žemės išpirkimo procesas vyksta sklandžiai ir greitai, tad jau dabar matome, kad pasirinkta projekto įgyvendinimo taktika, kai žemės išpirkimas konkretiems infrastruktūros objektams pradedamas vykdyti dar iki specialiojo plano patvirtinimo, pasiteisina, – sako AB „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima. – Artimiausiu metu bus skelbiami pirkimai dėl konkrečių infrastruktūros objektų Kauno geležinkelio mazge projektavimo. Tad viadukų ir tunelių projektavimo darbai šiame ruože prasidės jau kitų metų pradžioje. Planuojama, kad statybos darbams bus pasirengta jau 2025 m. pradžioje.“
Tikimasi, kad Kauno geležinkelio mazgo specialųjį planą Vyriausybė patvirtins lapkričio pabaigoje. Tuomet prasidės likusių Kauno mazgui reikalingų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.
Šiuo metu brandžiausiame ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos statoma geležinkelio sankasa ir inžineriniai statiniai beveik 30-ies kilometrų atkarpoje nuo Kauno Latvijos sienos link, intensyvėja ilgiausio Baltijos šalyse geležinkelio tilto per Neries upę tiesimas.
Kituose projekto ruožuose Kaunas–Vilnius ir Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena šiuo metu baigiami rengti specialieji planai, vyksta projektavimo darbų pirkimai. Patvirtinus specialiuosius planus (planuojama 2024 m. I ketv.) vienu metu bus vykdomos žemės paėmimo ir projektavimo veiklos.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Dažniausiai užduodami klausimai apie „Rail Balticos“ projektą – teritorijų planavimo ir žemės išpirkimo etapus: čia.