Visuomenei jau pristatomos regioninių stočių „Rail Baltica“ ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos plėtros alternatyvos – planuojamų stočių teritorijos. Vietovių, kuriose planuojamos regioninės stotys, bendruomenės, susijusios organizacijos ir visuomenė kviečiamos aktyviai dalyvauti ir bendradarbiauti teritorijų planavimo procese – teikti pastabas bei pasiūlymus viešam projekto svarstymui.
„Vienas iš pagrindinių projekto „Rail Baltica“ tikslų – integruoti Baltijos šalių sostines į Europos geležinkelių tinklą. Ne mažiau svarbu, kad naujasis europinės vėžės geležinkelis leis užtikrinti greitesnį susisiekimą regioniniais maršrutais ir su didžiaisiais miestais – Kaunu, Jonava ir Panevėžiu. Kviečiame vietos gyventojus įsitraukti į šiuo metu vykstantį regioninių stočių planavimo procesą, laukiame visų argumentuotų pasiūlymų“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Planuojama, kad iš viso atkarpoje nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos bus ne mažiau kaip septynios regioninės stotys ir stotelės: Vaškų keleivinė (pasienio) stotis, Joniškėlio prekinė ir keleivinė stotis, Ramygalos keleivinė stotelė, Pasraučių keleivinė stotelė, Ručiūnų keleivinė stotelė, Jonavos prekinė stotis ir keleivinė stotelė.
„Brandžiausiame „Rail Baltica“ ruože nuo Kauno iki Latvijos sienos ne tik intensyvėja statybos darbai, bet čia tęsiamas ir teritorijų, reikalingų regioninėms stotims, planavimas. Patvirtinus optimalią alternatyvą bus rengiami konkretizuoti sprendiniai – tuomet bus identifikuotos konkrečios teritorijos, reikalingos regioninių stočių plėtrai“, – pažymi AB „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima.
Iš viso bus pristatoma po dvi regioninių stočių plėtros alternatyvas kiekvienai stočiai. Prioritetinė vystymo alternatyva buvo atrinkta atlikus strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, per kurį įvertinti ne tik aplinkosauginiai, bet ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai. Taip pat jau buvo atliekamas abiejų alternatyvų daugiakriteris vertinimas, kaštų ir naudos analizė.
Rengiant regioninių stočių specialųjį planą vertinama esama situacija, suformuojami bendrieji ir konkretizuoti sprendiniai parengiant „Rail Baltica“ plėtros alternatyvas, identifikuojamos konkrečios teritorijos, kurios, patvirtinus specialųjį planą, bus išperkamos visuomenės poreikiams. Rengiant specialųjį planą taip pat vertintas planuojamos infrastruktūros poveikis aplinkai.
Susipažinti su parengtu susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano koncepcijos dokumentu ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita galima nuo 2023 m. birželio 27 d. iki 2023 m. liepos 26 d.
Nurodytu laikotarpiu su teritorijų planavimo dokumentu galima susipažinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje TPDRIS (TPD Nr. S-NC-00-21-349), internetiniame žemėlapyje, plano rengėjo „Kelprojektas“ buveinėje (visuomenė priimama tik iš anksto susitarus), Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje www.sumin.lrv.lt.
Viešas susirinkimas vyks 2023 m. liepos 27 d. 16 val. Jonavos rajono savivaldybės patalpose adresu Žeimių g. 13, Jonava. Susirinkimas bus transliuojamas nuotoliniu būdu. Vaizdo transliavimo nuoroda čia.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.