Tęsiant „RB Rail AS“ partnerių straipsnių seriją, šįkart kalbinome Alfredo Ingletti, kuris yra vienas iš Italijos inžinerijos bendrovės „3TI Progetti“ steigėjų, jos pirmininkas ir technikos direktorius. Ši bendrovė patenka į ENR TOP 225 tarptautinių projektavimo kompanijų ir daugiau kaip 20 metų siūlo transporto infrastruktūrų, ligoninių ir pastatų bei energijos ir vandens planavimo, projektavimo ir statybos valdymo konsultavimo paslaugas.
Koks „3TI Progetti“ vaidmuo „Rail Baltica“ projekte?
Mūsų bendradarbiavimas prasidėjo 2018 m. su mūsų pirmuoju sudarytu sandoriu – Architektūros, kraštovaizdžio formavimo ir vizualinio identiteto projektavimo gairėms „Rail Baltica“ globaliam projektui, kuris po metų buvo pristatytas Vilniuje vykusiame renginyje „Global Forum“. Po to apie „Rail Baltica“ projektą kalbėjome Italijoje, Milane, „EXPO Ferroviaria“.
Covid-19 pandemijos metu sudarėme papildomų sutarčių ir šiuo metu kartu su „Yuksel Proje“ esame atsakingi už projekto peržiūrą ir ekspertizę „Rail Baltica“ Estijoje, Lietuvoje, o dabar dar ir Latvijoje. „3TI“ teikia visos linijos ekspertizę, kad užtikrintų, jog „Rail Baltica“ atitinka globalaus projekto vizualinio identiteto gaires ir Europos Sąjungas Baltijos šalių nacionalinių įstatymų ir sąveikos techninę specifikaciją.
Prie ko šiuo metu dirbate?
Šiuo metu atliekame „Rail Baltica“ projektavimo peržiūrą ir ekspertizę.
Estijoje užbaigėme Pärnu–Rapla ruožo ir Talinas–Rapla ruožo peržiūrą. Tai beveik 60 km siekianti geležinkelio linija, užimanti 27 proc. viso ruožo ilgio. Ši atkarpa apima 7 geležinkelio tiltus, 10 kelio viadukus ir 6 žaliuosius viadukus.
Lietuvoje atlikome Kaunas–Ramygala ruožo, atitinkančio beveik 45 km geležinkelio linijos, o tai yra 29 proc. viso ruožo ilgio, projekto apžiūrą. Ruožas apima 7 geležinkelio tiltus, 6 kelių viadukus, 41 pralaidas ir 10 perėjimų gyvūnams.
Latvijoje veikla tik pradėta, šiuo metu peržiūrime pirmuosius Iecava upės ruožo dokumentus.
Kuo „Rail Baltica Global“ projektas skiriasi nuo kitų projektų, kuriuose dalyvavote?
„Rail Baltica“ projekto unikalumas susijęs daugeliu aspektų, pradedant Baltijos valstybių istorija. Estija, Latvija ir Lietuva yra tokios artimos, bet labai skiriasi vidine kultūra ir reglamentais. Vis dėlto, jos turi bendrą kelią. Šalys atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos dešimtajame dešimtmetyje ir prisijungė prie Europos Sąjungos 2004 m. „Rail Baltica“ projektas greitojo geležinkelio tinklu sujungia ne tik 3 valstybes viena su kita, bet ir su Europos tinklu.
Tai strateginis projektas, reikalaujantis stipraus įsitraukimo ir įsipareigojimo išteklių ir pajėgumų prasme iš visos Europos Sąjungos bei statant greitojo geležinkelio tinklą siekiant tikslo – integracinio Baltijos šalių kelio.
Kaip iš „Rail Baltica“ projekto įgyta patirtis prisideda prie bendrovės kompetencijų plėtros?
Įsitraukimas į vieną iš didžiausių ES finansuojamų infrastruktūrinių projektų – jau yra pasiekimas, leidžiantis dalintis ekspertinėmis žiniomis bendruomenės aplinkoje, o tai ypač motyvuoja technologinių iššūkių prasme. Dėl šio projekto bendrovė įgis daugiau rekomendacijų Baltijos šalyse, kurios prisidės prie „3TI“ infrastruktūrinių projektų pasiekimų per pastaruosius 30 metų Italijoje ir visame pasaulyje. Šis projektas – iššūkis mūsų prieigai valdybos, koordinavimo ir techninės ekspertizės prasme 3 skirtingose šalyse su specifiniais vietiniais reglamentais ir procedūromis.
Šių pirmųjų metų darbo su projekto peržiūros ir projekto ekspertizės paslaugų teikimu rezultatas didžiąja dalimi teigiamas, o šie rezultatai atitinka bendrą „3TI“ komandos ir „Rail Baltica“ komandos įsipareigojimą.
Kiek jūsų žmonių dirba su „Rail Baltica“ projektu?
Teikiant projekto peržiūros ir ekspertizės paslaugas darbo krūvis gali būti ypač skirtingas, o tai vienas iš iššūkių valdant tokius projektus. Turint omenyje vidutinį darbuotojų skaičių, turime beveik 50 narių komandą, padalytą į šias skirtingas komandas: valdymo, koordinavimo, technikos ekspertai ir vietiniai konsultantai. Šis skaičius kils ateinančiais mėnesiais – 2021 m. lapkritį ir gruodį – kai Latvijoje darbo krūvis kils, dėl to bus parengta tam skirta komanda.
Ar galite išsamiau paaiškinti, su kuo bendradarbiaujate, kad gautumėte ekspertizę ir nustatytumėte lūkesčius dėl „Rail Baltica“ infrastruktūros vizualumo?
Architektūros ir kraštovaizdžio formavimo projektavimo (angl. the Architectural and Landscaping design, toliau – ALG) gairės yra tyrimo, atlikto kartu su visomis suinteresuotosiomis šalimis visose trijose šalyse rezultatas, paremtas tyrimu, interviu, pristatymu ir dirbtuvėmis Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje. Jie apima ne tik visame suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo ALG apibrėžimo procese ekspertizę ir patirtį, bet ir visų Baltijos šalių bendrumo norą.
„Rail Baltica“ infrastruktūros vizualumas, siūloma ALG gairėse, yra ilgo proceso pasiekimas, atsižvelgiant į kiekvienos šalies tapatybę ir ją transformuojant į „Rail Baltica“ tinklo elementus.
Kaip pavyzdį galime paimti regioninių stočių konceptą, siūlomą ALG gairėse. Stočių koncepto išeities taškas pasirodė interviu su suinteresuotomis šalimis metu. Tai vienas iš poetiškiausių atsakymų iš visų gautų, įkvėpęs stoties išvaizdą. Paklausėme: „Ką turite bendra su kitomis šalimis“, o atsakymas buvo „jūrą“. Iš šio vaizdo kilo vizuali regioninės stoties tapatybė – maloni ir harmoninga bendra erdvė, apdengta stogu, susidedančiu iš trijų Baltijos jūrą reprezentuojančių bangų.
Stiprios tinklo tapatybės kūrimas yra galimas viešojo transporto privalumų pareiškimas Baltijos šalyse, o sykiu ir jungtis tarp jų istorijos, aplinkos ir tradicijų.
Kaip šios gairės bus naudojamos?
ALG projekto gairės bus strateginis architektūros, kraštovaizdžio formavimo ir vizualios tapatybės elemento projektavimo plėtros – svarbių „Rail Baltica“ projekto dalių – planas. Pagrindinis tikslas – teikti įvaizdžio vadovą su visu projekto nuorodų ir taisyklių ateities projektuotojams ir savivaldybėms rinkiniu, siekiant padėti kiekvienam architektūros, kraštovaizdžio formavimo ir vizualinės tapatybės elementui, kuris bus „Rail Baltica“ projekto dalimi, pasiekti bendros ir atpažįstamos „Rail Baltica“ tapatybės kūrimo trijose šalyse tikslą.
Ši tapatybė kuriama keliuose lygiuose (bendras tinklo lygis, šalies lygis ir regioninis lygis) ir taikoma tokiems tinklo elementams kaip geležinkelių bėgiai, krantinės ir kanalai, triukšmo barjerai, gyvūnų kirtimo keliai ir ženklai bei stoties ir kraštovaizdžio elementai.
Kokių inovacijų pristatys šis projektas?
Inovacijos yra procesas, suteikiantis pažangą ar pagerinimų. Baltijos šalyse „Rail Baltica“ projektas bus esminis pokytis. Siekiami ambicingi tikslai.
Visiškai naujo tinklo projektavimas ir statymas trims skirtingoms šalims yra galimybė taikyti pažangiausias technologijas ir standartus siekiant atitikti šiuos tikslus:
100 % nekenksmingas aplinkai
„Rail Baltica“ bus visiškai elektrifikuota, tad sumažės išmetamųjų medžiagų kiekis. Naujausios technologijos ir medžiagos bus naudojamos statybai. Linija planuojama taip, kad kaip galima labiau išvengtų „Natura 2000“ apsaugotų vietų ir nepadarytų reikšmingo poveikio kitoms aplinkai jautrioms ir saugomoms vietoms. Kai reikia, bus įrengti nuo triukšmo apsaugančio sienelės. Bus pastatyti specialūs gyvūnų kirtimo keliai išanalizavus krantinę ir atsižvelgiant į faktinius migracijos srautus.
Saugu ir prieinama
„Rail Baltica“ sprendimai apima pačius griežčiausius saugos reikalavimus. Naujausia Europos geležinkelio eismo valdymo sistema (ERTMS) naudojama valdyti traukinių eismui. Visos kryžkelės su keliais ir pėsčiųjų perėjomis bus abiejuose lygiuose. Bus aptverta visu ilgiu. Pėsčiųjų stotys turės visus reikiamus įrengimus, kad prieiga prie traukinių paslaugų būtų paprasta ir maloni patirtis visiems.
Modernu
„Rail Baltica“ pastatyta naudojant naujausias technologijas ir medžiagas. Nauji intermodaliniai krovinių terminalai planuojami kiekvienoje Baltijos šalyje siekiant greito ir efektyvaus konteineriuose esančių krovinių perkėlimo tarp skirtingų transporto būdų. Geležinkelių stotys atspindės naujausią multimodalinių keleivių terminalų, patogiai sujungiančių skirtingas miesto, regiono ir ilgo nuotolio paslaugas su automobiliu ir dviračių stovėjimo aikštelėmis, parduotuvėmis ir poilsio vietomis, plėtrą.
Ką patartumėte kitoms bendrovėms, norinčioms dalyvauti šiame projekte?
Kad atitiktų „Rail Baltica“ projekto reikalavimus, bendrovės, norinčios dalyvauti projekte, turi užtikrinti stiprius išteklių, techninės ekspertizės geležinkelių srityje ir tam tikrą prisitaikymo prie Baltijos regiono konteksto gebėjimus. Be to, kitas iššūkis – vietinių standartų ir reglamentų, kurie labai skirtingi kiekvienoje iš trijų Baltijos šalių, valdymas ir taikymas. Tai reiškia, kad reikia imtis papildomų pastangų. Tad bendrovės, norinčios prisijungti prie „Rail Baltica“ šeimos, turi žinoti, kad pradžia bus nelengva, tačiau taip pat turi pasitikėti, kad „RB Rail AS“ („Rail Baltica“ bendra įmonė) komanda teiks stiprų ir nuolatinį palaikymą bet kuriai bendrovei, kuri įsipareigoja atlikti šį projektą. Kitaip tariant, raktinis žodis šiam projektui turi būti „lankstumas“.