Pradedamas rodyti naujas vaizdo įrašų ciklo „Zoom in On Rail Baltica“ epizodas, kuriame „Rail Baltica“ sekėjai gali iš arčiau susipažinti su projektavimo procesu, sudarančiu pagrindą būsimiems geležinkelio darbams.
„Rail Baltica“ užima svarbią vietą Europos Sąjungos transporto prioritetų sąraše, nes yra gyvybiškai svarbi Šiaurės ir Baltijos jūrų koridoriaus jungtis, iki 2030 m. sujungsianti Europos Sąjungos šiaurės vakarų ir šiaurės rytų regionus. Be to, dėl „Rail Baltica“ techninių specifikacijų projektas labai svarbus karinio mobilumo tikslais.
2022 m. gruodį Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba priėmė poziciją dėl reglamento dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtros gairių projekto. Tad valstybės narės pasiūlė įtraukti „Rail Baltica“ projektą į Europos transporto koridorių Baltijos jūra–Juodoji jūra–Egėjo jūra – tai reiškia, kad ateityje „Rail Baltica“ sujungs Ukrainą ir Moldovą.
„Rail Baltica“ projektavimas
Geležinkelio projektavimo darbai artėja į pabaigą, padaryta didelė pažanga įgyvendinant daugiau kaip 640 km ilgio projektą. Tai bus tolesnių „Rail Baltica“ įgyvendinimo etapų pagrindas.
„Rail Baltica“ projektavimo procesą sudaro trys etapai. Pirmasis – preliminaraus arba koncepcinio projektavimo etapas, kurio metu nustatomas pagrindinis greitųjų geležinkelių linijos koridorius, parengiami pirminiai techniniai sprendimai ir atliekamas išsamus poveikio aplinkai vertinimas. Antrajame, techninio projektavimo etape, dėmesys skiriamas smulkiausioms detalėms, kurios sudaro pagrindą statybos darbų pirkimui.
Galiausiai, trečiajame etape rengiamas išsamus darbo projektas. Projekto vadovai konsoliduoja visą surinktą informaciją, įtraukdami pagrindinių suinteresuotųjų šalių indėlį ir patvirtinimus. Pateikiamos išsamios statybos elementų specifikacijos ir apskaičiuotos statybos sąnaudos, pagal kurias rangovai gali parengti projektą ir kuriomis remiantis vykdomas statybos procesas. Svarbu pažymėti, kad planavimo proceso metu įvairiose šalyse šios procedūros gali būti įgyvendinamos skirtingai.
Estijoje pirmuosius „Rail Baltica“ geležinkelio linijos statybos darbus planuojama pradėti šį rudenį. Šiuo metu yra paskelbti trys statybos konkursai, o trys yra parengiamajame etape. Dauguma objektų (terminalai, techninės priežiūros depai ir kt.) projektavimo darbai jau baigti, tačiau Pärnu apskrityje rengiami darbo projektai ir poveikio aplinkai vertinimai.
Latvijoje planuojama, kad statybos darbai už Rygos prasidės 2023 m., patvirtinus konkrečių ruožų statybos projektus. Šiuo metu visoje geležinkelio linijoje vyksta projektavimo darbai, kuriuos planuojama baigti iki 2024 m. pabaigos. Planuojama, kad pirmieji statybos darbai Latvijoje bus pradėti vadovaujantis statybos strategija prioritetine kryptimi nuo Rygos oro uosto iki Lietuvos sienos ir nuo Salaspilio intermodalinio krovinių terminalo Lietuvos link.
Šiuo metu techniškai labiausiai parengta ir strategiškai reikšminga atkarpa, siekiant kuo greičiau sukurti jungtį su Europa, yra ši pietinė atkarpa Lietuvos link. Gavus kitus statybos leidimus, statybos bus tęsiamos šiaurine maršruto kryptimi, užtikrinant susisiekimą su Estija.
Lietuvoje „Rail Baltica“ geležinkelio linijos nuo Kauno iki Panevėžio magistralės techninė dokumentacija iš esmės baigta rengti, išduoti statybos leidimai. Netrukus prasidės šio ruožo statybos darbai. Tikimasi, kad tai bus pirmasis ruožas, kuriame bus pradėti traukinių eismas „Rail Baltica“ greitųjų traukinių linija nuo Kauno iki Talino.
Šiame epizode pristatomoje „Rail Baltica“ projekto istorijoje galima susipažinti, kaip bendromis pastangomis kuriama infrastruktūros ateitis.
Serijoje „Zoom in on Rail Baltica“ apžvelgiami įvairūs „Rail Baltica“ aspektai, įskaitant virtualųjį projektavimą, geležinkelio posistemių, pavyzdžiui, elektrifikavimo, kūrimą ir su geležinkelio infrastruktūros kūrimu susijusią aplinkosauginę bei platesnę naudą.
Žiūrėkite ankstesnius epizodus, susijusius su „Rail Baltica“ elektrifikavimo sistemos planavimu ir įgyvendinimu ir skaitmeninių priemonių taikymu efektyviam projekto planavimui ir įgyvendinimui.